Hrodna: Viena koja pas rytų kaimynus.
Hrodna: Viena koja pas rytų kaimynus.
Mintis, bent trumpai aplankyti mūsų rytų kaimynus galvoje sukosi ganėtinai ilgai. Tačiau, gilintis į visokias vizas, kvietimus ir t.t. noro nebuvo visai.
Tačiau, šį sezoną sąlygos šiek tiek pasikeitė ir, savaitės pradžioje Giedrius (okuma) pasiūlė išbandyti naują "bevizę" tvarką:
Nuo praeitų metų Spalio 26 dienos, Baltarusijos valdžia patvirtino naują turistams skirtą trumpalaikę šalies lankymo būdą - su leidimu. Esminis jo apribojimas yra mažas geografinis regionas. Kol kas, lankytis galima tik Hrodno miesto ir Augustavo Kanalų apylinkėse. Iš kitos pusės - dokumentą galima įsigyti per vieną minutę (bet ir prieš 24 val iki faktinio sienos kirtimo).
Jeigu tiksliau, perkant be jokių tarpininkų, dokumentas kainuoja 12 eur (grupei, kurią sudaro 5 žmonės - kaina krenta po eurą) ir leidžia pasilikti šalyje iki 5 kalendorinių dienų. Reikalinga nemažai kitų dokumentų: paruošta transporto priemonės deklaracija (2 kopijos), draudimo originalas su žalia (faktiškai žalia) korta, asmens kelionės draudimas (kainuoja apie 3 eur,
lapo niekas netikrino), 23 eur grynųjų pinigų (irgi niekas netikrino). Galiausiai - vietoje pildoma asmeninė deklaracija, kurios vieną kopiją pasiima Baltarusijos pareigūnai atvykus į šalį, antrą pusę - išvykstant iš šalies. Be abejo, reikia nepamiršti ir savo paso.
Gali pasirodyti, kad dokumentų yra daug ir pildyti juos yra sudėtinga, tačiau, realybėje - viskas yra labai paprasta. Beveik visur reikia įrašyti vardą/pavardę, gimimo datą, kur važiuojate, kelionės trukmę ir paso numerį su asmens kodu. TP deklaracijoje - VIN'ą, pagaminimo datą, numerį ir modelį.
Susipažinę su visą teoriją buvo nuspręsta aplankyti Hrodno ilgojo savaitgalio viduryje - sekmadienį. Visų pirmą, dėl geresnių žadamų orų. Antrą - dėl, teorijoje, mažesnių eilių muitinėje (juk visi norintys praleisti ilgą savaitgalį BY išvyks dar šeštadienį ar penktadienio vakare, o grįžinės - laisvo pirmadienio metu).
Leidimus ir deklaracijų formas, kartu su pildymo pavyzdžiais, gavome iš http://bezviz.by/lt
Kadangi atstumas nėra didelis (vos 190km į vieną pusę), iš Vilniaus turėjome pajudėti 9 valandą ryto. Atvykus į Savanorių EMSI radau Giedrių su kreivu veidu ir komentarais "atrodo, niekur nevažiuosiu, bet taip noriu...": paskutinę sekundę išlindo iš kelionės į Gdansk'ą pažįstama problema - kompiuteris (immobilizeris) niekaip nerasdavo rakto, o vienos pusės radiatorius spjaudėsi aušinimo skysčiu.
Kadangi radiatorius leido iš viršaus ir tik važiuojant (nesandarus kamštis/vamzdis?), o termometras rodė vos 3 laipsnius šilumos - problema buvo nurašyta kaip nereikšminga (svarbu stebėti variklio karštį), o immobilizeris staiga suveikė - nusprendėme surizikuoti ir keliauti kaip yra.
Važiavome iki kaulų pažįstamais #220, #1104 ir #129 keliais. Prie Merkinės pasitikome Benių ir, ilgai nelaukiant, išvažiavome link Raigardo pasienio punkto.
Asmeniškai, į tokias šalis keliaudavau tik lėktuvu, o motociklu/automobiliu pastoviai vykstame į Šengeno zonos šalis, kur, pasienis, dažniausiai, yra visiškai apleistas. Ko tikėtis žinojau tik iš komentarų, kurie žadėjo didžiausias eiles, kratymą, piktus ir nepatenkintus žvilgsnius ir begalinius dokumentų tikrinimus.
Pasirodo, praktikoje viskas yra paprasta: Prie pasienio punkto pamatėme 4 automobilių eilę (po 2 per "kasą"). Lietuviai patikrino dokumentus, paklausė kur ir kokiam laikui važiuojame, praleido per 3 minutes. Baltarusijos pusėje, "pirmame lange" mūsų paprašė pateikti visas deklaracijas. Kažkodėl, su Benium, paruošėme tik po vieną TP deklaracijos lapą, teko greitai užpildyti ir po antrą kopiją. Vienu momentu, pasirodė, kad vyrų Baltarusijos pasienyje nėra visai - praktiškai visą laiką bendravome su moterimis. Viena iš jų apėjo motociklus, parodė pirštų į mano ir pasakė "na, pažiūrime ką Jus vežate". Atidariau krepšius, kuriuose buvo vanduo, striukė ir antri batai - viskas iškart tiko.
Reikėtu patikslinti, kad Baltarusijos pasienio dalyje važiuoti derėtu taip vadinamu "Raudonu koridoriumi", o jame, jeigu nieko nevežate - prie žaliu ženklu pažymėtų "kasų" (ant ženklo būtent tai ir parašyta - "neturiu ką deklaruoti").
Iki "antro langelio" kur tikrina dokumentus reikėjo pavažiuoti 50 metrų. Tik užkurus motociklą, iš po Giedriaus Varadero sėdynės pasipylė balti dūmai, degančio plastiko kvapas. Staigiai sustojus, viską išjungus ir nuėmus sėdynę, pamatėme visiškai juodą, suakmenėjusią-sutrupėjusią generatoriaus jungtį. Per ~15 min ji buvo nuimta, laidai maksimaliai nuvalyti ir sujungti tiesiogiai. Motociklai užsikūrė.
...prie "antro lango" reikėjo parodyti asmeninius dokumentus, čia manęs paprašė parodyti kas yra kuprinėje (fotoaparatas ir dronas). Pareigūnas paklausė kas tai per daiktas, atsakiau - dokumentuoti kelionė, filmuoti. Jis linktelėjo galva ir nuėjo savo reikalų.
Sumoje, neskaitant techninių problemų, pasienyje užtrukome kokias 40 min.
15 iš jų - dokumentų pildymas. Manau, antrą kartą tą dalį galima lengvai sutrumpinti iki 5.
Baltarusija mus motociklininkus (sąlyginai) puikiais ir saulėtais orais ir ganėtinai gerais keliais. Sustojome degalinėje, kur, surprise-surprise - Varadero immobilizeris vėl priminė apie save. Panagrinėjus elektroniką buvo nuspręsta atjungti akumuliatorių ir kažkiek palaukti. Po procedūros - viskas suveikė. Matyt, error'ina pats kompiuteris.
Deja, šalis neįeina nei į Garmin'o, nei į Sygic'o Europos šalių komplektus. Taip pat, čia nebuvo įamžintas joks "Street View". Todėl, važiavome pusiau aklai - be jokių žinių apie parkingą, gatves, eismo ypatumus.
Įvažiavus į miestą paaiškėjo, kad parkuotis galima beveik visų gatvių šonuose ir prie pat svarbiausių turistinių vietų. Nepastebėjau nei parkomatų, nei stovėjimo vietų markiracijos, nei kažkokių "mokėjimo lapukų" po stovinčių automobilių priekiniais stiklais.
Palikę motociklus prie "Senos Pilies", aplankėme ir ją (čia įsikūrė nacionalinis istorijos muziejus, kurio ekspozicija apima laikus nuo akmens, iki šiuolaikinio amžiaus, mokėti galima tik grynais BY rubliais). Pasifotografavome prie Nemuno panoramos, apėjome naują teatrą - šalia apžiūrėjome įžymųjį T-34 tanką. Įvertinome katedros aikštę ir, Gedimino prospekto analogą - Sovetskaja gatvę, kuri mus nuvedė tiesiai į kitą lankomiausią Hrodno vietą - Lenino aikštę.
Pakeliui "prisėdome" viename iš pigesnių "TripAdviser" reklamuojamų savitarnos kavinių. Kainos yra žemesnės, tačiau ne tokios, kad sakyti 'ooo kaip pigu!'. Praktika yra tokia: lankytojas turėtu dėti "karšta maistą" (dažniausiai mėsos produktai) į vieną lėkštę. Rinktis galima bet ką ir bet kiek - prie kasos viskas tai sveriama pagal vieną bendrą tarifą. Antroje lėkštėje galima maišyti garnyrus ir/ar salotas. Tai yra sveriama ir skaičiuojama kitu bendru tarifų. Atskirai galima užsakyti kavos, paimti sulčių ir pan. Vizualiai viskas panašu į Latvijos "Lido". Tačiau, pasirinkimas yra siauresnis. Vienaip ar kitaip, galima paragauti vietinės virtuvės - įžymių dranikų, kotletų, įvairių bulvių ir t.t.
Asmeniškai pavalgiau už 7 eurus, ką sudarė sriuba, salotos, virtos bulvės ir keli kotletai. Negaliu pasakyti, jog viskas buvo idealu, pvz maistas - gan šaltas. Bet, bendrai, nesiskundžiu. Atėjau pavalgyti pigiai ir sočiai, paragauti kažką įdomesnio ir skanesnio - viską pasiekiau.
Grįžtant prie kultūrinės programos, po fotosesijos su komunizmo vadu apėjome dar kelias centrines gatves ir parkus. Ties 19 valandą grįžome prie motociklų ir ruošėmės keliui namo.
Iš bendrų įspūdžių, pagal gyventojų skaičių ir savo teritoriją, miestas yra panašus į Klaipėdą. Pagal geografinius ypatumus - į Vilnių, bet ganėtinai lygus, bet kalnų. Viskas labai švaru, šviesu, erdvu. Į akis krito seno tipo parduotuvės: "Avalynė", "Laikrodžiai", "Kanceliarinės prekės", "Konditerija". Pas mus tai jau yra reta. Viskas pavirto brandais. Kad kažką surasti, Lietuvoje pirkėjas turi žinoti gamintoją arba pardavėją, taip pat - jo produkciją. Kitaip tinkamą prekę surasti yra sudėtinga. Aišku, mums stipriai padeda Google ir internetiniai prekių katalogai.
Gatvėse pilna jaunimo, niekas niekur neskuba. Labiausiai nustebino automobilių eismas: nors gatvės yra laisvos - visi važiuoja lėtai, negazuoja, nelenktyniauja, nelaksto. Ramiai pravažiuoja net "pikti" sportiniai motociklai.
Lietuvos sieną pasiekėme labai greitai, prie jos susikaupė didžiulė fūrų eilė. Kadangi žinojome, kad jiems yra skirta "atskira" linija, visas apvažiavome. Artėjant prie pačio punkto, darbuotojai iškart pakėlė šlagbaumą ir įjungė žalią šviesoforo šviesą. Jokios eilės, vėlgi, nepastebėjome. Baltarusiai patikrino dokumentus. Jau pažįstama iš rytinio sienos kirtimo mergina, su šypsena ir giliu nuoširdumu, klausinėjo kaip mums sekėsi, ką matėme/aplankėme. Praktiškai iškart praleido į Lietuvą. Mūsiškiai paprašė parodyti ką vežame ir labai nustebo, kad neturime nei alkoholio, nei cigarečių ir, net, nerūkome patys! Va taip vat, egzotika
Dėl techninių niuansų, nusprendėme paskubėti į Vilnių tiesiu keliu (A4). Tamsėjo, darėsi vis šalčiau. Nors tokių "tiesių trasų" nemėgstu ir pastoviai vengiu, šios dienos vakarą viskas buvo tuščia, ramu ir malonu. Po pusės dienos ant kojų, pastangų nereikalaujantis važiavimas tiesiai, net visai patiko.
Reziumuojant, važiavome išbandyti sistemą, pamatyti bent kažkiek kitokį gyvenimą ir/ar aplinką - tą įgyvendinome su kaupu. Gal būt, kultūrinė programa galėtu būti platesnė, tačiau tai yra tik pirmas kartas, kuris užpildė daug "teorijos tarpų".
Yra žinoma, kad nuo 2018 metų pradžios, bus atidarytas dar vienas didesnis regionas - Brest ir jo apylinkes. Aplankyti šitą įžymų miestą herojų būtu dar įdomiau. Panašu, kad įvažiavimas vyks tik iš Lenkijos pusės. Pagyvensime - pamatysime.
Kuklus nuotraukų archyvas: https://goo.gl/p8JEKB
Trumpas video, kuris yra "susuktas" įrangos bandymui:
Tačiau, šį sezoną sąlygos šiek tiek pasikeitė ir, savaitės pradžioje Giedrius (okuma) pasiūlė išbandyti naują "bevizę" tvarką:
Nuo praeitų metų Spalio 26 dienos, Baltarusijos valdžia patvirtino naują turistams skirtą trumpalaikę šalies lankymo būdą - su leidimu. Esminis jo apribojimas yra mažas geografinis regionas. Kol kas, lankytis galima tik Hrodno miesto ir Augustavo Kanalų apylinkėse. Iš kitos pusės - dokumentą galima įsigyti per vieną minutę (bet ir prieš 24 val iki faktinio sienos kirtimo).
Jeigu tiksliau, perkant be jokių tarpininkų, dokumentas kainuoja 12 eur (grupei, kurią sudaro 5 žmonės - kaina krenta po eurą) ir leidžia pasilikti šalyje iki 5 kalendorinių dienų. Reikalinga nemažai kitų dokumentų: paruošta transporto priemonės deklaracija (2 kopijos), draudimo originalas su žalia (faktiškai žalia) korta, asmens kelionės draudimas (kainuoja apie 3 eur,
lapo niekas netikrino), 23 eur grynųjų pinigų (irgi niekas netikrino). Galiausiai - vietoje pildoma asmeninė deklaracija, kurios vieną kopiją pasiima Baltarusijos pareigūnai atvykus į šalį, antrą pusę - išvykstant iš šalies. Be abejo, reikia nepamiršti ir savo paso.
Gali pasirodyti, kad dokumentų yra daug ir pildyti juos yra sudėtinga, tačiau, realybėje - viskas yra labai paprasta. Beveik visur reikia įrašyti vardą/pavardę, gimimo datą, kur važiuojate, kelionės trukmę ir paso numerį su asmens kodu. TP deklaracijoje - VIN'ą, pagaminimo datą, numerį ir modelį.
Susipažinę su visą teoriją buvo nuspręsta aplankyti Hrodno ilgojo savaitgalio viduryje - sekmadienį. Visų pirmą, dėl geresnių žadamų orų. Antrą - dėl, teorijoje, mažesnių eilių muitinėje (juk visi norintys praleisti ilgą savaitgalį BY išvyks dar šeštadienį ar penktadienio vakare, o grįžinės - laisvo pirmadienio metu).
Leidimus ir deklaracijų formas, kartu su pildymo pavyzdžiais, gavome iš http://bezviz.by/lt
Kadangi atstumas nėra didelis (vos 190km į vieną pusę), iš Vilniaus turėjome pajudėti 9 valandą ryto. Atvykus į Savanorių EMSI radau Giedrių su kreivu veidu ir komentarais "atrodo, niekur nevažiuosiu, bet taip noriu...": paskutinę sekundę išlindo iš kelionės į Gdansk'ą pažįstama problema - kompiuteris (immobilizeris) niekaip nerasdavo rakto, o vienos pusės radiatorius spjaudėsi aušinimo skysčiu.
Kadangi radiatorius leido iš viršaus ir tik važiuojant (nesandarus kamštis/vamzdis?), o termometras rodė vos 3 laipsnius šilumos - problema buvo nurašyta kaip nereikšminga (svarbu stebėti variklio karštį), o immobilizeris staiga suveikė - nusprendėme surizikuoti ir keliauti kaip yra.
Važiavome iki kaulų pažįstamais #220, #1104 ir #129 keliais. Prie Merkinės pasitikome Benių ir, ilgai nelaukiant, išvažiavome link Raigardo pasienio punkto.
Asmeniškai, į tokias šalis keliaudavau tik lėktuvu, o motociklu/automobiliu pastoviai vykstame į Šengeno zonos šalis, kur, pasienis, dažniausiai, yra visiškai apleistas. Ko tikėtis žinojau tik iš komentarų, kurie žadėjo didžiausias eiles, kratymą, piktus ir nepatenkintus žvilgsnius ir begalinius dokumentų tikrinimus.
Pasirodo, praktikoje viskas yra paprasta: Prie pasienio punkto pamatėme 4 automobilių eilę (po 2 per "kasą"). Lietuviai patikrino dokumentus, paklausė kur ir kokiam laikui važiuojame, praleido per 3 minutes. Baltarusijos pusėje, "pirmame lange" mūsų paprašė pateikti visas deklaracijas. Kažkodėl, su Benium, paruošėme tik po vieną TP deklaracijos lapą, teko greitai užpildyti ir po antrą kopiją. Vienu momentu, pasirodė, kad vyrų Baltarusijos pasienyje nėra visai - praktiškai visą laiką bendravome su moterimis. Viena iš jų apėjo motociklus, parodė pirštų į mano ir pasakė "na, pažiūrime ką Jus vežate". Atidariau krepšius, kuriuose buvo vanduo, striukė ir antri batai - viskas iškart tiko.
Reikėtu patikslinti, kad Baltarusijos pasienio dalyje važiuoti derėtu taip vadinamu "Raudonu koridoriumi", o jame, jeigu nieko nevežate - prie žaliu ženklu pažymėtų "kasų" (ant ženklo būtent tai ir parašyta - "neturiu ką deklaruoti").
Iki "antro langelio" kur tikrina dokumentus reikėjo pavažiuoti 50 metrų. Tik užkurus motociklą, iš po Giedriaus Varadero sėdynės pasipylė balti dūmai, degančio plastiko kvapas. Staigiai sustojus, viską išjungus ir nuėmus sėdynę, pamatėme visiškai juodą, suakmenėjusią-sutrupėjusią generatoriaus jungtį. Per ~15 min ji buvo nuimta, laidai maksimaliai nuvalyti ir sujungti tiesiogiai. Motociklai užsikūrė.
...prie "antro lango" reikėjo parodyti asmeninius dokumentus, čia manęs paprašė parodyti kas yra kuprinėje (fotoaparatas ir dronas). Pareigūnas paklausė kas tai per daiktas, atsakiau - dokumentuoti kelionė, filmuoti. Jis linktelėjo galva ir nuėjo savo reikalų.
Sumoje, neskaitant techninių problemų, pasienyje užtrukome kokias 40 min.
15 iš jų - dokumentų pildymas. Manau, antrą kartą tą dalį galima lengvai sutrumpinti iki 5.
Baltarusija mus motociklininkus (sąlyginai) puikiais ir saulėtais orais ir ganėtinai gerais keliais. Sustojome degalinėje, kur, surprise-surprise - Varadero immobilizeris vėl priminė apie save. Panagrinėjus elektroniką buvo nuspręsta atjungti akumuliatorių ir kažkiek palaukti. Po procedūros - viskas suveikė. Matyt, error'ina pats kompiuteris.
Deja, šalis neįeina nei į Garmin'o, nei į Sygic'o Europos šalių komplektus. Taip pat, čia nebuvo įamžintas joks "Street View". Todėl, važiavome pusiau aklai - be jokių žinių apie parkingą, gatves, eismo ypatumus.
Įvažiavus į miestą paaiškėjo, kad parkuotis galima beveik visų gatvių šonuose ir prie pat svarbiausių turistinių vietų. Nepastebėjau nei parkomatų, nei stovėjimo vietų markiracijos, nei kažkokių "mokėjimo lapukų" po stovinčių automobilių priekiniais stiklais.
Palikę motociklus prie "Senos Pilies", aplankėme ir ją (čia įsikūrė nacionalinis istorijos muziejus, kurio ekspozicija apima laikus nuo akmens, iki šiuolaikinio amžiaus, mokėti galima tik grynais BY rubliais). Pasifotografavome prie Nemuno panoramos, apėjome naują teatrą - šalia apžiūrėjome įžymųjį T-34 tanką. Įvertinome katedros aikštę ir, Gedimino prospekto analogą - Sovetskaja gatvę, kuri mus nuvedė tiesiai į kitą lankomiausią Hrodno vietą - Lenino aikštę.
Pakeliui "prisėdome" viename iš pigesnių "TripAdviser" reklamuojamų savitarnos kavinių. Kainos yra žemesnės, tačiau ne tokios, kad sakyti 'ooo kaip pigu!'. Praktika yra tokia: lankytojas turėtu dėti "karšta maistą" (dažniausiai mėsos produktai) į vieną lėkštę. Rinktis galima bet ką ir bet kiek - prie kasos viskas tai sveriama pagal vieną bendrą tarifą. Antroje lėkštėje galima maišyti garnyrus ir/ar salotas. Tai yra sveriama ir skaičiuojama kitu bendru tarifų. Atskirai galima užsakyti kavos, paimti sulčių ir pan. Vizualiai viskas panašu į Latvijos "Lido". Tačiau, pasirinkimas yra siauresnis. Vienaip ar kitaip, galima paragauti vietinės virtuvės - įžymių dranikų, kotletų, įvairių bulvių ir t.t.
Asmeniškai pavalgiau už 7 eurus, ką sudarė sriuba, salotos, virtos bulvės ir keli kotletai. Negaliu pasakyti, jog viskas buvo idealu, pvz maistas - gan šaltas. Bet, bendrai, nesiskundžiu. Atėjau pavalgyti pigiai ir sočiai, paragauti kažką įdomesnio ir skanesnio - viską pasiekiau.
Grįžtant prie kultūrinės programos, po fotosesijos su komunizmo vadu apėjome dar kelias centrines gatves ir parkus. Ties 19 valandą grįžome prie motociklų ir ruošėmės keliui namo.
Iš bendrų įspūdžių, pagal gyventojų skaičių ir savo teritoriją, miestas yra panašus į Klaipėdą. Pagal geografinius ypatumus - į Vilnių, bet ganėtinai lygus, bet kalnų. Viskas labai švaru, šviesu, erdvu. Į akis krito seno tipo parduotuvės: "Avalynė", "Laikrodžiai", "Kanceliarinės prekės", "Konditerija". Pas mus tai jau yra reta. Viskas pavirto brandais. Kad kažką surasti, Lietuvoje pirkėjas turi žinoti gamintoją arba pardavėją, taip pat - jo produkciją. Kitaip tinkamą prekę surasti yra sudėtinga. Aišku, mums stipriai padeda Google ir internetiniai prekių katalogai.
Gatvėse pilna jaunimo, niekas niekur neskuba. Labiausiai nustebino automobilių eismas: nors gatvės yra laisvos - visi važiuoja lėtai, negazuoja, nelenktyniauja, nelaksto. Ramiai pravažiuoja net "pikti" sportiniai motociklai.
Lietuvos sieną pasiekėme labai greitai, prie jos susikaupė didžiulė fūrų eilė. Kadangi žinojome, kad jiems yra skirta "atskira" linija, visas apvažiavome. Artėjant prie pačio punkto, darbuotojai iškart pakėlė šlagbaumą ir įjungė žalią šviesoforo šviesą. Jokios eilės, vėlgi, nepastebėjome. Baltarusiai patikrino dokumentus. Jau pažįstama iš rytinio sienos kirtimo mergina, su šypsena ir giliu nuoširdumu, klausinėjo kaip mums sekėsi, ką matėme/aplankėme. Praktiškai iškart praleido į Lietuvą. Mūsiškiai paprašė parodyti ką vežame ir labai nustebo, kad neturime nei alkoholio, nei cigarečių ir, net, nerūkome patys! Va taip vat, egzotika
Dėl techninių niuansų, nusprendėme paskubėti į Vilnių tiesiu keliu (A4). Tamsėjo, darėsi vis šalčiau. Nors tokių "tiesių trasų" nemėgstu ir pastoviai vengiu, šios dienos vakarą viskas buvo tuščia, ramu ir malonu. Po pusės dienos ant kojų, pastangų nereikalaujantis važiavimas tiesiai, net visai patiko.
Reziumuojant, važiavome išbandyti sistemą, pamatyti bent kažkiek kitokį gyvenimą ir/ar aplinką - tą įgyvendinome su kaupu. Gal būt, kultūrinė programa galėtu būti platesnė, tačiau tai yra tik pirmas kartas, kuris užpildė daug "teorijos tarpų".
Yra žinoma, kad nuo 2018 metų pradžios, bus atidarytas dar vienas didesnis regionas - Brest ir jo apylinkes. Aplankyti šitą įžymų miestą herojų būtu dar įdomiau. Panašu, kad įvažiavimas vyks tik iš Lenkijos pusės. Pagyvensime - pamatysime.
Kuklus nuotraukų archyvas: https://goo.gl/p8JEKB
Trumpas video, kuris yra "susuktas" įrangos bandymui:
Drop a gear and disappear.
Hrodna: Viena koja pas rytų kaimynus.
Šį kartą buvau be sveikatos draudimo bet geriau nerizikuoti
Hrodna: Viena koja pas rytų kaimynus.
Šį savaitgali svarstau apie ratuką į Hrodno ir apylinkes (su nakvyne ten), grižtant Sekmadienį pro Augustavą. Gal dar kas ta kryptimi važiuojat?
Hrodna: Viena koja pas rytų kaimynus.
Aeromanas rašė:Žinutės nuoroda Šį savaitgali svarstau apie ratuką į Hrodno ir apylinkes (su nakvyne ten), grižtant Sekmadienį pro Augustavą. Gal dar kas ta kryptimi važiuojat?
Jeigu ketini įvažiuoti į Hrodną (Gardiną) supaprastinta tvarka su leidimu (be vizos), tai (jeigu neklystu) privalėsi į LT grįžti per tą patį pasienio punktą per kurį ir įvažiavai (Raigardo), o tik tuomet pasukti į Augustavą. Todėl, kad supaprastinta tvarka galioji tik labai mažai teritorijai (Gardino m. ir Augustavo kanalo pradžia), jei pamėginsi išvažiuoti iš nustatytos teritorijos gręsia nemenkos baudos, bei teisės įvažiuoti nemažam laikotarpiui atėmimas.
Hrodna: Viena koja pas rytų kaimynus.
Dekui uz ispejima. Del to specialiai organizatoriu klausiau, tai atsake:
"Yes you can enter from Lithuania and leave to Poland.
Wish you the best ever trip to Grodno"
Bevize zona yra i vakarus nuo Gardino iki sienos su Lenkija, tad svarbu uz zonos ribu neisvaziuoti. Tad teks gyvai patikrinti.
"Yes you can enter from Lithuania and leave to Poland.
Wish you the best ever trip to Grodno"
Bevize zona yra i vakarus nuo Gardino iki sienos su Lenkija, tad svarbu uz zonos ribu neisvaziuoti. Tad teks gyvai patikrinti.
EBravo rašė:Aeromanas rašė:Žinutės nuoroda Šį savaitgali svarstau apie ratuką į Hrodno ir apylinkes (su nakvyne ten), grižtant Sekmadienį pro Augustavą. Gal dar kas ta kryptimi važiuojat?
Jeigu ketini įvažiuoti į Hrodną (Gardiną) supaprastinta tvarka su leidimu (be vizos), tai (jeigu neklystu) privalėsi į LT grįžti per tą patį pasienio punktą per kurį ir įvažiavai (Raigardo), o tik tuomet pasukti į Augustavą. Todėl, kad supaprastinta tvarka galioji tik labai mažai teritorijai (Gardino m. ir Augustavo kanalo pradžia), jei pamėginsi išvažiuoti iš nustatytos teritorijos gręsia nemenkos baudos, bei teisės įvažiuoti nemažam laikotarpiui atėmimas.
Hrodna: Viena koja pas rytų kaimynus.
Aeromanas rašė:Žinutės nuoroda Dekui uz ispejima. Del to specialiai organizatoriu klausiau, tai atsake:
"Yes you can enter from Lithuania and leave to Poland.
Wish you the best ever trip to Grodno"
Bevize zona yra i vakarus nuo Gardino iki sienos su Lenkija, tad svarbu uz zonos ribu neisvaziuoti. Tad teks gyvai patikrinti.EBravo rašė:Aeromanas rašė:Žinutės nuoroda Šį savaitgali svarstau apie ratuką į Hrodno ir apylinkes (su nakvyne ten), grižtant Sekmadienį pro Augustavą. Gal dar kas ta kryptimi važiuojat?
Jeigu ketini įvažiuoti į Hrodną (Gardiną) supaprastinta tvarka su leidimu (be vizos), tai (jeigu neklystu) privalėsi į LT grįžti per tą patį pasienio punktą per kurį ir įvažiavai (Raigardo), o tik tuomet pasukti į Augustavą. Todėl, kad supaprastinta tvarka galioji tik labai mažai teritorijai (Gardino m. ir Augustavo kanalo pradžia), jei pamėginsi išvažiuoti iš nustatytos teritorijos gręsia nemenkos baudos, bei teisės įvažiuoti nemažam laikotarpiui atėmimas.
Nuo 2016 m. spalio 26 d. įsigalioja Baltarusijos Respublikos Prezidento įsakymas „Dėl bevizio užsienio piliečių lankymosi Augustavo kanalo parke ir aplinkinėse teritorijose“.
Piliečiai iš užsienio šalių be vizos galės aplankyti Gardiną, Gardino apskrities atskiras teritorijas, „Žemčužina“ ir „Neman 72“ sanatorijas.!!!!!!!!!!!!!!!!
Patvirtintas Baltarusijos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl užsienio piliečių lankymosi Augustavo kanalo parke ir aplinkinėse teritorijose tvarkos.
Baltarusijos vyriausybė priėmė sprendimą, kad į Augustavo kanalo parką turizmo tikslais vykstantys užsieniečiai šalyje be vizos galės praleisti iki 5 parų. Užsienio šalių piliečiams reikės turėti pasą ir dokumentą (forma patvirtinta), suteikiantį teisę individualiai ar grupiniai apsilankyti parke „Augustavo kanalas“.
Užsienio šalių piliečiai be vizų į Baltarusiją galės įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti per konkrečius nurodytus valstybės sienos perėjimo punktus. Sienos su Lietuva punktuose: Raigardas-Privalka ir Švendubrė-Privalka (upinis sienos perėjimo punktas). Sienos su Lenkija punktuose: Rudavka-Lesnaja ir Kuznica Bialostocka-Bruzgi.
Sekmės kelionėje!!
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra