Pamąstymai moto temomis
Pamąstymai moto temomis
Po diskusijos "Motokelionės ir motociklizmas neturi lyties", kilo nemažai minčių, kurias sudėjau į šį tekstą:
Epizodas Nr.1
Vėl Malta, vėl sekmadienis, vasario pradžios šiluma ir saulė, vėl nuo septynių ryto kaukiantys motociklai. Kas prieš kelis mėnesius atrodė juokinga, dabar jau beveik tapo norma- įsimetu maudymosi reikmenis, išsistumiu pyrdą ir- pirmyn į Golden Bay, kur sekmadieniais renkasi žmonės su panašiom „ligom“: motociklais, retromobiliais, ferariais ir panašiai. Tai diena, kai plačiai atveriamos garažo durys ir parodoma, dėl ko eini iš proto, dėl ko aukoji neribotus finansų ir laisvalaikio resursus. Nestebina nei amžius, nei lytis. Septyniasdešimtmečiai moka elgtis su savo preciziškai blizgančiomis CB 750, paprastos moterys su savo paprastomis Haybusomis. Turbūt beveik visi vieni kitus pažįsta, ramiai ir pagarbiai bendrauja.
Saulė maloniai šildo veidą ir smegenis. Galvoju- jei užlipčiau ant šalia stovinčios bačkos ir pradėčiau laužyta anglų kalba su stipriu akcentu aiškinti, kaip jie drįsta čia sėdėti, kai jų žmonos ir mamos ruošia pietus namuose, o vaikai varvina akis prie planšečių ar telefonų. Gal tapčiau trumpalaikiu pajuokos objektu, bet tikrai greitai būčiau „maloniai“ nuvesdintas tolėliau. Jei būčiau apmėtytas šiukšlėmis ir graužtukais- į mane mėtytų visi- ir motociklininkės, ir motociklininkai, ir jų nekenčiantys.
Jei bandyčiau grįžti ir draugiškai pasiūlyti nuimti ar bent uždengti jų garažus puošiančias gražuolių apnuogintais pečiais nuotraukas, o gal net nukabinti prie jų kabančius kanarėlių narvelius, ant manęs kristų akmenų kruša, neabejingos liktų ir moterys, kurios tikrai nenorėtų, kad įprastinę atributiką pakeistų saulėje įkaitusių raumeningų vaikinų ar guviai besišypsančių berniukų choro atvaizdai.
Jei dar nebūčiau patyręs visiško nokdauno ir sugebėčiau atšliaužti ir „teisybės“ vardan klustelėti, ar jie žino, kad dabar 2017-ieji, jie priklauso EU, kur lyčių lygybės klausimas tikrai nėra paskutinėje vietoje?...turbūt galų gale tikrai pasiekčiau savo- ir man būtų parodytas tiesiausias kelias iki artimiausios uolos, kur sekmadieniškai nusiteikę žmonės „padėtų įveikti“ aukščio baimę.
Pamokslautojai ir pranašai besikėsinantys į storą ir gyvybingą tradicijų medį čia tikrai nėra laukiami. Prieš akis stovintiems žaisliukams, jų tobulinimui, restauravimui išleistų pinigų užtektų pastatyti kelioms prieglaudoms, išgelbėti pabėgėlių valtį ir dar liktų kavai. Bet psichologinė sveikata ir šeimyninis santykių balansas yra svarbiau už viską. Jei vienas šeimos narys yra laimingas, visąlaik truputį „skolingas“ šeimai už „sprogusį“ laiką garaže, tada patenkinti daugmaž visi: gražuoliai ir gražuolės ant sienų, vaikai, seneliai, močiutės ir kiti šeimyniškiai. Bet dėsniai galiojantys šioje saloje nebūtinai galioja pačiame Europos centre įsikūrusioje Lietuvoje, apsuptos galingos Lenkijos, demokratiškos Baltarusijos, broliškos Latvijos ir šaltos Baltijos jūros.
Epizodas Nr.2
Baigiu kavos puoduką ir pro motociklų pilną aikštelę einu arčiau jūros, įsitaisau ant akmeninės sienutės. Mintys apie tėvynę, vyrus, moteris, motociklus, forumą, garažus, lygybę ir brolybę nepaleidžia.
Moto forumas man yra ramybės oazė, virtualus garažas, kur einu atsipūsti, paplepėti, pasiginčyti, pasijuokti su pažįstamais ir bendraminčiais moto ligos kankinamais žmonėmis. Einu, nes žinau, kad kažkas supras ar patars, einu ir tada kai neturiu ko pasakyti, tiesiog įdomu ką mąsto ir kuo gyvena kiti. Kiti, kurių daugumos veidus pažįstu ir žinau, kad tai daugiausia išmintingi ir įdomūs žmonės. Jei kažkieno mintys, bendravimo būdas, įkeliami vaizdai man ne visai prie širdies, stengiuosi patylėti. Kartais sekasi sunkiai, bet stengiuosi, nes suvokiu, kad aš pats ir mano mąstysena ne visiems vienodai patinka. Ir tik išimtiniais atvejais pasitaiko, kad mūsų bendravimas ar „vaizdeliai“ peržengia „daugmaž užsibrėžto“ padorumo ribas.
Po plačiai nuskambėjusios diskusijos apie „šiek tiek“ apsinuoginusių merginų nuotraukų publikavimą, manęs „nepaleidžia“ klausimas, ar „padoriai“ savo noru apsinuoginusio žmogaus vaizdas gali įžeisti ar pažeminti. Šiuo klausimu turėjome karštą diskusiją su šauniąja mano tekstų redaktore. Ji žavėjosi forumo administratoriumi ir jo progresyviu mąstymu pasisakant prieš pasitaikančias šiokias tokias nuogybes, ir yra įsitikinusi, kad toks turinys žemina moteris ir nėra priimtinas forume. Bandžiau argumentuoti, kad nūdienos kontekste, kai kai kas antram muzikiniam klipe vos prisidengę gražuoliai be sustojimo imituoja lytinį aktą ar be atvangos save glosto, krato viską kas tik kratosi, šios nuotraukos neatrodo labai dramatiškai. Bandžiau klausti, kodėl eidamas gatve turiu iš visų jėgų „laikyti“ akis kad jos neįkristų į begalines iškirptes ar nebūtų suspaustos tarp galingų moteriškų „apvalumų“ preso. Kodėl paplūdimyje turiu būti užsimerkęs, kad išlaikyčiau „padorią kūno pusiausvyrą“ tarp aplinkui šmėžuojančių ryškiaspalvių simbolinių trikampiukų ir užpakaliukų grioveliuose pasiklydusių žavingų virvučių? Kodėl gatvėje, televizoriuje, radijuje, paplūdimyje „sklindant tokioms bangoms“- truputį nuogas kūnas prie motociklo žemina? Ar tikrai moteris vaizduojama kaip priedas prie motociklo- o gal iš tikrųjų motociklas prie moters?
Mane truputį erzina kai koks „praeivis“, „praeivė“ ar įsišėlęs „vietinis“ pradeda drumsti bendrą „garažo nuotaiką“ ir „knisti“ protą. Jei man garaže kabantys plakatai nepatiks, nusisuksiu į kitą sieną, jei ir ten nebus į ką žiūrėti, išeisiu „parūkyti“. Jei kažkam iš vietinių, jie labai nesižiūri- galim „išnešti į rūsį“ ar „išvežti į kaimą“, svarbu, kad garaže nesibaigtų geras „tūsas“ kuriame laukiami ir vyrai ir moterys. Moterims „BILIETO KAINA TA PATI“ ir jokios nuolaidos dėl grožio ar kojų ilgio nedaromos. Jei jos dėl savo įsitikinamų pradeda tampytis už plaukų- visiems tik linksmiau, jei vienai nepatinka kitos pusnuogės nuotraukos- be problemų galim surengti atvirą balsavimą ar grožio konkursą!
Epizodas Nr.3
Perkėlinėjant tekstą iš popieriaus į kompą, turiu eiti užmigdyti sūnų, kuris taip smarkiai kosėja, kad kelis kartus apsivemia. Mane irgi kartais švelniai pykina nuo dirbtino mėginimo suvienodinti vyrus ir moteris. Sutinku su vieno garsaus motociklininko mintimis, kad mes visi mokomės: vyrai atlikti moteriškus darbus; moterys- vyriškus.
Daugelyje veiklos sričių lytis nebėra visa lemiantis faktorius, kaip ir daugelyje sričių netrūksta žmonių bandančių kuo sėkmingiau išnaudoti savo lyties suteikiamus privalumus. Lietuvoje yra keletas motodivų, kurios būdamos daugiau ar mažiau patrauklios naudoja “wow” faktorių, kurį sukelia moteris su motociklu. Jei joms nepasiseka, nepavyksta užkariauti norimos auditorijos, pasiekti sportinių rezultatų, geidžiamu spartumu nesirenka “like’ai” , tada aišku kalti jas diskriminuojantys ir pakankamai neįvertinantys vyrai.
Gal ir perdėsiu sakydamas, kad augindamas vaikus jaučiau ne menką diskriminaciją. Buvau naujai iškeptas specialistas vaikų auginime, srityje, kur dominuoja moterys. Su dukra bandžiau eiti į parkus, žaidimų aikšteles, bet net mieste, jei būdavau vienas su vaiku, mane dažniausiai lydėdavo daugiausia įtarūs ir ne vien palaikantys moterų žvilgsniai. Teko patirti nepažįstamų moterų agresiją prekybcentriuose prie kūdikių kasos, su vaiku ant rankų, prašant, kad praleistų praeiti į priekį. Dažniausia vyrai jas ramindavo, kol įtikindavo “nebedrąskyti akių”.
Su sūnum, kurį auginau namuose, deleguodamas žmoną į darbą, jaukiau buvo savo erdvėje- įsirengėm žaidimų aikštelę ir nusprendėm, kad vienas pagrindinių edukacijos tikslų bus garažo motociklams statyba. Visur važiavom ir dalyvavom kartu- į maisto parduotuvę, į senukus, į autoservisus, į motoshopą, kur vyrai surasdavo kokį „žaislą“, jei reikdavo palaukti eilėje, ar užsisakyti detalę. Kartu lankydavom statybas ir bendraudavom su užsakovais. Kartais sulaukdavau abejonių, kad vaikas auklėjamas labai jau benzingalviškais principais. Dviejų su trupučių sūnus jau padoriai sukiojo medvaržčius su suktuku, nelabai užsikirsdamas vardino mocų markes, važiuodamas mašinoje, be sustojimo man “skambindavo” nes norėdavo iš “Mindazo” užsisakyti naują mocą ir vardindindavo kokių priedų norėtų, vis keisdamas savo nuomonę ir negalėdamas pasirinkti tarp plastikinių ar aliuminių dėžių, aukšto ar žemo stiklo. Neturėdamas trijų jau “skraidė” su savo balansiniu enduriuku prie namų esančiame miškelyje. Dar nėra keturių, bet jau visai padoriai skaito, kam įtakos, be abejo, turėjo begalinis noras pačiam sužinoti, kas parašyta ant motociklų bakų.
Esu dėkingas už šias neįkainuojamas patirtis, norisi baigti, apibendrinti kas parašyta, bet kažkodėl galvoje sukasi atmintyje įstrigęs sultingas Samanta Fox plakatas, prieš kokius tris dešimtmečius regėtas už vairuotojo nugaros viename iš mano gimtojo miesto autobusų...Įtariu, kad ne man vienam jis paliko tokį gilų ir neišdildomą įspūdį...lygiai taip pat suvokiu, kaip per tą laiką pasikeitė pasaulis. Tapome lankstesni, universalesni, europietiškesni, bet judėti dar tikrai yra kur. Kuo labiau sugebėsime vieni kitus išgirsti ir suprasti, o ne rėkauti pasilypėję ant pirmo pasitaikiusio akmens, tuo gausesnis ir įvairesnis, o gal net ir vieningesnis bus motociklininkų būrys.
Ačiū! Dėkoju visiems įkvėpusiems ir išprovokavusiems
Epizodas Nr.1
Vėl Malta, vėl sekmadienis, vasario pradžios šiluma ir saulė, vėl nuo septynių ryto kaukiantys motociklai. Kas prieš kelis mėnesius atrodė juokinga, dabar jau beveik tapo norma- įsimetu maudymosi reikmenis, išsistumiu pyrdą ir- pirmyn į Golden Bay, kur sekmadieniais renkasi žmonės su panašiom „ligom“: motociklais, retromobiliais, ferariais ir panašiai. Tai diena, kai plačiai atveriamos garažo durys ir parodoma, dėl ko eini iš proto, dėl ko aukoji neribotus finansų ir laisvalaikio resursus. Nestebina nei amžius, nei lytis. Septyniasdešimtmečiai moka elgtis su savo preciziškai blizgančiomis CB 750, paprastos moterys su savo paprastomis Haybusomis. Turbūt beveik visi vieni kitus pažįsta, ramiai ir pagarbiai bendrauja.
Saulė maloniai šildo veidą ir smegenis. Galvoju- jei užlipčiau ant šalia stovinčios bačkos ir pradėčiau laužyta anglų kalba su stipriu akcentu aiškinti, kaip jie drįsta čia sėdėti, kai jų žmonos ir mamos ruošia pietus namuose, o vaikai varvina akis prie planšečių ar telefonų. Gal tapčiau trumpalaikiu pajuokos objektu, bet tikrai greitai būčiau „maloniai“ nuvesdintas tolėliau. Jei būčiau apmėtytas šiukšlėmis ir graužtukais- į mane mėtytų visi- ir motociklininkės, ir motociklininkai, ir jų nekenčiantys.
Jei bandyčiau grįžti ir draugiškai pasiūlyti nuimti ar bent uždengti jų garažus puošiančias gražuolių apnuogintais pečiais nuotraukas, o gal net nukabinti prie jų kabančius kanarėlių narvelius, ant manęs kristų akmenų kruša, neabejingos liktų ir moterys, kurios tikrai nenorėtų, kad įprastinę atributiką pakeistų saulėje įkaitusių raumeningų vaikinų ar guviai besišypsančių berniukų choro atvaizdai.
Jei dar nebūčiau patyręs visiško nokdauno ir sugebėčiau atšliaužti ir „teisybės“ vardan klustelėti, ar jie žino, kad dabar 2017-ieji, jie priklauso EU, kur lyčių lygybės klausimas tikrai nėra paskutinėje vietoje?...turbūt galų gale tikrai pasiekčiau savo- ir man būtų parodytas tiesiausias kelias iki artimiausios uolos, kur sekmadieniškai nusiteikę žmonės „padėtų įveikti“ aukščio baimę.
Pamokslautojai ir pranašai besikėsinantys į storą ir gyvybingą tradicijų medį čia tikrai nėra laukiami. Prieš akis stovintiems žaisliukams, jų tobulinimui, restauravimui išleistų pinigų užtektų pastatyti kelioms prieglaudoms, išgelbėti pabėgėlių valtį ir dar liktų kavai. Bet psichologinė sveikata ir šeimyninis santykių balansas yra svarbiau už viską. Jei vienas šeimos narys yra laimingas, visąlaik truputį „skolingas“ šeimai už „sprogusį“ laiką garaže, tada patenkinti daugmaž visi: gražuoliai ir gražuolės ant sienų, vaikai, seneliai, močiutės ir kiti šeimyniškiai. Bet dėsniai galiojantys šioje saloje nebūtinai galioja pačiame Europos centre įsikūrusioje Lietuvoje, apsuptos galingos Lenkijos, demokratiškos Baltarusijos, broliškos Latvijos ir šaltos Baltijos jūros.
Epizodas Nr.2
Baigiu kavos puoduką ir pro motociklų pilną aikštelę einu arčiau jūros, įsitaisau ant akmeninės sienutės. Mintys apie tėvynę, vyrus, moteris, motociklus, forumą, garažus, lygybę ir brolybę nepaleidžia.
Moto forumas man yra ramybės oazė, virtualus garažas, kur einu atsipūsti, paplepėti, pasiginčyti, pasijuokti su pažįstamais ir bendraminčiais moto ligos kankinamais žmonėmis. Einu, nes žinau, kad kažkas supras ar patars, einu ir tada kai neturiu ko pasakyti, tiesiog įdomu ką mąsto ir kuo gyvena kiti. Kiti, kurių daugumos veidus pažįstu ir žinau, kad tai daugiausia išmintingi ir įdomūs žmonės. Jei kažkieno mintys, bendravimo būdas, įkeliami vaizdai man ne visai prie širdies, stengiuosi patylėti. Kartais sekasi sunkiai, bet stengiuosi, nes suvokiu, kad aš pats ir mano mąstysena ne visiems vienodai patinka. Ir tik išimtiniais atvejais pasitaiko, kad mūsų bendravimas ar „vaizdeliai“ peržengia „daugmaž užsibrėžto“ padorumo ribas.
Po plačiai nuskambėjusios diskusijos apie „šiek tiek“ apsinuoginusių merginų nuotraukų publikavimą, manęs „nepaleidžia“ klausimas, ar „padoriai“ savo noru apsinuoginusio žmogaus vaizdas gali įžeisti ar pažeminti. Šiuo klausimu turėjome karštą diskusiją su šauniąja mano tekstų redaktore. Ji žavėjosi forumo administratoriumi ir jo progresyviu mąstymu pasisakant prieš pasitaikančias šiokias tokias nuogybes, ir yra įsitikinusi, kad toks turinys žemina moteris ir nėra priimtinas forume. Bandžiau argumentuoti, kad nūdienos kontekste, kai kai kas antram muzikiniam klipe vos prisidengę gražuoliai be sustojimo imituoja lytinį aktą ar be atvangos save glosto, krato viską kas tik kratosi, šios nuotraukos neatrodo labai dramatiškai. Bandžiau klausti, kodėl eidamas gatve turiu iš visų jėgų „laikyti“ akis kad jos neįkristų į begalines iškirptes ar nebūtų suspaustos tarp galingų moteriškų „apvalumų“ preso. Kodėl paplūdimyje turiu būti užsimerkęs, kad išlaikyčiau „padorią kūno pusiausvyrą“ tarp aplinkui šmėžuojančių ryškiaspalvių simbolinių trikampiukų ir užpakaliukų grioveliuose pasiklydusių žavingų virvučių? Kodėl gatvėje, televizoriuje, radijuje, paplūdimyje „sklindant tokioms bangoms“- truputį nuogas kūnas prie motociklo žemina? Ar tikrai moteris vaizduojama kaip priedas prie motociklo- o gal iš tikrųjų motociklas prie moters?
Mane truputį erzina kai koks „praeivis“, „praeivė“ ar įsišėlęs „vietinis“ pradeda drumsti bendrą „garažo nuotaiką“ ir „knisti“ protą. Jei man garaže kabantys plakatai nepatiks, nusisuksiu į kitą sieną, jei ir ten nebus į ką žiūrėti, išeisiu „parūkyti“. Jei kažkam iš vietinių, jie labai nesižiūri- galim „išnešti į rūsį“ ar „išvežti į kaimą“, svarbu, kad garaže nesibaigtų geras „tūsas“ kuriame laukiami ir vyrai ir moterys. Moterims „BILIETO KAINA TA PATI“ ir jokios nuolaidos dėl grožio ar kojų ilgio nedaromos. Jei jos dėl savo įsitikinamų pradeda tampytis už plaukų- visiems tik linksmiau, jei vienai nepatinka kitos pusnuogės nuotraukos- be problemų galim surengti atvirą balsavimą ar grožio konkursą!
Epizodas Nr.3
Perkėlinėjant tekstą iš popieriaus į kompą, turiu eiti užmigdyti sūnų, kuris taip smarkiai kosėja, kad kelis kartus apsivemia. Mane irgi kartais švelniai pykina nuo dirbtino mėginimo suvienodinti vyrus ir moteris. Sutinku su vieno garsaus motociklininko mintimis, kad mes visi mokomės: vyrai atlikti moteriškus darbus; moterys- vyriškus.
Daugelyje veiklos sričių lytis nebėra visa lemiantis faktorius, kaip ir daugelyje sričių netrūksta žmonių bandančių kuo sėkmingiau išnaudoti savo lyties suteikiamus privalumus. Lietuvoje yra keletas motodivų, kurios būdamos daugiau ar mažiau patrauklios naudoja “wow” faktorių, kurį sukelia moteris su motociklu. Jei joms nepasiseka, nepavyksta užkariauti norimos auditorijos, pasiekti sportinių rezultatų, geidžiamu spartumu nesirenka “like’ai” , tada aišku kalti jas diskriminuojantys ir pakankamai neįvertinantys vyrai.
Gal ir perdėsiu sakydamas, kad augindamas vaikus jaučiau ne menką diskriminaciją. Buvau naujai iškeptas specialistas vaikų auginime, srityje, kur dominuoja moterys. Su dukra bandžiau eiti į parkus, žaidimų aikšteles, bet net mieste, jei būdavau vienas su vaiku, mane dažniausiai lydėdavo daugiausia įtarūs ir ne vien palaikantys moterų žvilgsniai. Teko patirti nepažįstamų moterų agresiją prekybcentriuose prie kūdikių kasos, su vaiku ant rankų, prašant, kad praleistų praeiti į priekį. Dažniausia vyrai jas ramindavo, kol įtikindavo “nebedrąskyti akių”.
Su sūnum, kurį auginau namuose, deleguodamas žmoną į darbą, jaukiau buvo savo erdvėje- įsirengėm žaidimų aikštelę ir nusprendėm, kad vienas pagrindinių edukacijos tikslų bus garažo motociklams statyba. Visur važiavom ir dalyvavom kartu- į maisto parduotuvę, į senukus, į autoservisus, į motoshopą, kur vyrai surasdavo kokį „žaislą“, jei reikdavo palaukti eilėje, ar užsisakyti detalę. Kartu lankydavom statybas ir bendraudavom su užsakovais. Kartais sulaukdavau abejonių, kad vaikas auklėjamas labai jau benzingalviškais principais. Dviejų su trupučių sūnus jau padoriai sukiojo medvaržčius su suktuku, nelabai užsikirsdamas vardino mocų markes, važiuodamas mašinoje, be sustojimo man “skambindavo” nes norėdavo iš “Mindazo” užsisakyti naują mocą ir vardindindavo kokių priedų norėtų, vis keisdamas savo nuomonę ir negalėdamas pasirinkti tarp plastikinių ar aliuminių dėžių, aukšto ar žemo stiklo. Neturėdamas trijų jau “skraidė” su savo balansiniu enduriuku prie namų esančiame miškelyje. Dar nėra keturių, bet jau visai padoriai skaito, kam įtakos, be abejo, turėjo begalinis noras pačiam sužinoti, kas parašyta ant motociklų bakų.
Esu dėkingas už šias neįkainuojamas patirtis, norisi baigti, apibendrinti kas parašyta, bet kažkodėl galvoje sukasi atmintyje įstrigęs sultingas Samanta Fox plakatas, prieš kokius tris dešimtmečius regėtas už vairuotojo nugaros viename iš mano gimtojo miesto autobusų...Įtariu, kad ne man vienam jis paliko tokį gilų ir neišdildomą įspūdį...lygiai taip pat suvokiu, kaip per tą laiką pasikeitė pasaulis. Tapome lankstesni, universalesni, europietiškesni, bet judėti dar tikrai yra kur. Kuo labiau sugebėsime vieni kitus išgirsti ir suprasti, o ne rėkauti pasilypėję ant pirmo pasitaikiusio akmens, tuo gausesnis ir įvairesnis, o gal net ir vieningesnis bus motociklininkų būrys.
Ačiū! Dėkoju visiems įkvėpusiems ir išprovokavusiems
-
Tinkladraskis
- Site Admin
- Pranešimai: 2613
- Užsiregistravo: 2015-10-21 20:21
- Karma: 1155
Pamąstymai moto temomis
Nors akys merkiasi iš nuovargio, bet su malonumu perskaičiau tavo mintis.
Pakomentuosiu tik vieną vietą ir trumpai:
Jei visur aplinkui nuogybės, tai dar nereiškia, kad turime sekti ten, kur juda banda
Aš šį forumą matau irgi kaip motociklizmo oazę, kur žmonės civilizuotai bendrauja apie motociklus ir motociklizmą, o nuogybes palikime už borto likusiame internete.
Vieni su tuom sutinka, kiti - ne.
Kaip ir likusiuose gyvenimuo klausimuose, teks surasti kompromisą.
Pakomentuosiu tik vieną vietą ir trumpai:
Jei visur aplinkui nuogybės, tai dar nereiškia, kad turime sekti ten, kur juda banda
Aš šį forumą matau irgi kaip motociklizmo oazę, kur žmonės civilizuotai bendrauja apie motociklus ir motociklizmą, o nuogybes palikime už borto likusiame internete.
Vieni su tuom sutinka, kiti - ne.
Kaip ir likusiuose gyvenimuo klausimuose, teks surasti kompromisą.
Pamąstymai moto temomis
Domai, o jei brūkštelsiu kažką įžeidaus, ar ištrinsi postą ir pasipustysi padus? 
cbr600rr
klx250s
f900gsa
klx250s
f900gsa
-
Tinkladraskis
- Site Admin
- Pranešimai: 2613
- Užsiregistravo: 2015-10-21 20:21
- Karma: 1155
Pamąstymai moto temomis
Martinas rašė:Žinutės nuoroda Domai, o jei brūkštelsiu kažką įžeidaus, ar ištrinsi postą ir pasipustysi padus?
Moderatorius ištrins įžeidimą.
Pamąstymai moto temomis
Sekmadienio skaitiniai su Domu.
Pamąstymai moto temomis
Martinas rašė:Žinutės nuoroda Domai, o jei brūkštelsiu kažką įžeidaus, ar ištrinsi postą ir pasipustysi padus?
susilaikysiu nepakomentavęs, nuo šiandien bandau gyvent be kavos, tai galvoj visiškas rūkas
Pamąstymai moto temomis
Nu kaip gali taip rašyti ir tyčiotis iš likusių LT bendraminčių
Kaip pas mus toks oras. Mes irgi žmonės, bet nervai juk negeležiniai.
domas rašė:Žinutės nuoroda
Vėl Malta, vėl sekmadienis, vasario pradžios šiluma ir saulė, vėl nuo septynių ryto kaukiantys motociklai. Kas prieš kelis mėnesius atrodė juokinga, dabar jau beveik tapo norma- įsimetu maudymosi reikmenis, išsistumiu pyrdą ir- pirmyn į Golden Bay,
Kaip pas mus toks oras. Mes irgi žmonės, bet nervai juk negeležiniai.
Pamąstymai moto temomis
4xRG rašė:Žinutės nuoroda Nu kaip gali taip rašyti ir tyčiotis iš likusių LT bendraminčiųdomas rašė:Žinutės nuoroda
Vėl Malta, vėl sekmadienis, vasario pradžios šiluma ir saulė, vėl nuo septynių ryto kaukiantys motociklai. Kas prieš kelis mėnesius atrodė juokinga, dabar jau beveik tapo norma- įsimetu maudymosi reikmenis, išsistumiu pyrdą ir- pirmyn į Golden Bay,
Kaip pas mus toks oras. Mes irgi žmonės, bet nervai juk negeležiniai.
Suprantu, megsti, kad tavo zodis butu 'paskutinis'?
Pamąstymai moto temomis
Sveiki,
nusprendžiau ir aš įsijungti į diskusiją, žinoma, jei čia DISKUSIJA.
O nusprendžiau tada kai perskaičiau " kur juda banda", pasirodo šiame forume nėra "bandos", na gal , bet tūlas gali pasakyti ir pasako ir dar N kartų ,matyt, pasakys -"motociklistų banda".
Taigi nuo pradžios, pirmiausia noriu tvirtai pareikšti jog NERAŠAU KAM NORS AR APIE KĄ NORS ASMENIŠKAI, antra jei kas nors iš skaitančių ar dar skaitysiančių ras kokių nors panašumų TAI TIK ATSITIKTINIS SUTAPIMAS
Kartas nuo karto ir ypač po keleto paskutinių temų kilo daug karštų, emocingų pasisakymų išreiškiančių pasitenkinimą ar nepasitentkinimą nuogybėmis (ar čia turima galvoje tik moteris ) motociklizme, automobilizme, aviacijoje, laivyboje ir daug kur kitur, net matomas moterų žeminimas, seksizmas, minimas feminizmas ir dar daugybę kitų -izmų ir t.t.
Tačiau kyla klausimas, kaip su vizualizuotomis "nuogybėmis" Siksto koplyčioje (Sistine Chapel), Luvre, Niujorko muziejuje ir daug daug kur kitur ?
Michelangelo Buonarroti ir kitų autorių freskos, Pierre-Auguste Renoir, Peter Paul Rubens, Francisco Goya, Claude Monet ir galybės kitų meistrų tapybos kūriniai ( įvardinti kaip šedevrai) tampa vienos "judančios bandos" objektu, o kur ji - ta banda juda? 
O kaip su rašytinėmis "nuogybėmis" Honore de Balzac, Henri Rene Albert Guy de Maupassant, Giovanni Boccacio ir begalė kitų autorių tikriausiai tampa seksistais? Reikia su šiomis "blogybėmis" rimtai kovoti!! . Na ir tikriausiai visai nepakeliui su jų gerbėjų 'banda". 
Dabar apie vieną -izmą, taip jau atsitiko jog kartą Stokholme, kilo "bjauri" mintis vienai išeinančiai iš viešbučio damai (tik vėliau paaiškėjo-jog vietinė) atidaryti duris, ją praleidžiant. Šis poelgis buvo labai stipriai įvertintas - pareiškiant, kad tai "priekabiavimas ir,kad ji pati sugeba atsidaryti duris". Įsivaizduokit kaip galėjo kilti tokia "šlykšti priekabiavimo mintis" . O kolega švedas dar pridėjo, jog tiesiog pasisekė, nes galėjo būti iškelta "priekabiavimo"byla, išgebėjo nuo kaliūzės tik tai, kad tai padarė užsienietis.
Lietuvoje šią istoriją papasakojus vienam garbiam savo srities specialistui buvo patarta paskaityti Froidą (Sigmund Freud) ir Jungą (Carl Gustav Jung) su patikinimu jog rasiu atsakymą. Nusprendžiau paskaityti (iš pradžių pasigailėjau, bet tik iš pradžių ) gal per keletą kartų (neslėpsiu pradžioje reikėjo prisiversti ) ir per gerą pusmetį perskaičiau (nors tai labiau studijavimas) "Psichoanalizės įvadą" ir kitus darbus.
Tik tuomet supratau, ką norėjo pasakyti garbusis specialistas, bet - pasiūlė paskaityti. P.S. jei kam įdomu paskaitykite ir Jūs.
Dar neaptikau (gal tik man nepasisekė) siūlymo nugriauti Siksto koplyčią ar Luvrą ir vietoje jų pastatyti paminklą vieno -izmo pradininkėms pvz Mary Wollstonecraft, o gal Mary Daly ar Charlotte Bunch, o gal kai kam iš Veimaro respublikos, o gal-Pat Jacques
Bet pasaulis nestovi vietoje, velnišku greičiu plūsta technologinės galimybės, tad dabar bet kas gali tapti naujaisiais "šedevrų tapytojais" nereikia nei drobės, nei aliejaus, nei teptuko, o svarbiausia - gebėjimų tai daryti, tiesiog imi "mobilką" ir štai pusnuogė gražuolė ant motociklo (auto), o ne kokia nors renesanso laikų madona lovoje ar prie (po) rožių krūmo
O kaip pavadinti "selfius", ooo kokių ten "nuogybių" galima rasti? Žinoma, nėra reikalo žiūrėti (nors kyla klausimas kam tada viešinti), žiūri - priekabiauji
Bet juk ir dabar galima rasti fotografinių darbų, kuriuose bus apsinuoginusių (moterų ir vyrų), kurie jau pripažinti šedevrais.
Ar čia blogai. Jei renesansas blogai tai ir dabartiniai darbai blogai, o jei ne, tuomet kur ginčo esmė, matyt tik, kas kam patinka, tokiu atveju tenka pripažinti, jog yra kaip minimum dvi "bandos".
Ir pabaigai. Šiais technologijų laikais (aš tikrai ne prieš technologinę pažangą) iš visų pasaulio pakraščių "mažais upeliais" (socialinių tinklų, (kaip antai -bukas feisas, twiskeris, ir t.t. ), tinklalapių, kurie dažnai sukurti nežinia kieno ir kokiam tikslui (o rašyti gali ir tie, kurie kartais būna įstaigose kur kambarių duryse durų rankenos tik iš vienos pusės) srovena, bėga,veržte veržiasi ir pavirsta didžiąją Džou Liu (jei neklystu dar Konfucijus taip pavadino Geltonają upę) tokia gausybe įvairių pasisakymų, nuomonių, įsitikinimų, patirčių, diskusijų, teiginių lavina, jog be analitinio ir kritinio mąstymo ir analizės galima lengvai pasiklysti, paslysti ir t.t.
Be abejonių šitoje Džou Liu rasime ir perlų tik reikia būti kantriems ieškant.
"Nesielvartauk, kad žmonės tavęs nepažįsta, liūdniau, kai tu nepažįsti žmonių" (Konfucijus)
nusprendžiau ir aš įsijungti į diskusiją, žinoma, jei čia DISKUSIJA.
O nusprendžiau tada kai perskaičiau " kur juda banda", pasirodo šiame forume nėra "bandos", na gal , bet tūlas gali pasakyti ir pasako ir dar N kartų ,matyt, pasakys -"motociklistų banda".
Taigi nuo pradžios, pirmiausia noriu tvirtai pareikšti jog NERAŠAU KAM NORS AR APIE KĄ NORS ASMENIŠKAI, antra jei kas nors iš skaitančių ar dar skaitysiančių ras kokių nors panašumų TAI TIK ATSITIKTINIS SUTAPIMAS
Kartas nuo karto ir ypač po keleto paskutinių temų kilo daug karštų, emocingų pasisakymų išreiškiančių pasitenkinimą ar nepasitentkinimą nuogybėmis (ar čia turima galvoje tik moteris
) motociklizme, automobilizme, aviacijoje, laivyboje ir daug kur kitur, net matomas moterų žeminimas, seksizmas, minimas feminizmas ir dar daugybę kitų -izmų ir t.t.Tačiau kyla klausimas, kaip su vizualizuotomis "nuogybėmis" Siksto koplyčioje (Sistine Chapel), Luvre, Niujorko muziejuje ir daug daug kur kitur ?
Michelangelo Buonarroti ir kitų autorių freskos, Pierre-Auguste Renoir, Peter Paul Rubens, Francisco Goya, Claude Monet ir galybės kitų meistrų tapybos kūriniai ( įvardinti kaip šedevrai) tampa vienos "judančios bandos" objektu, o kur ji - ta banda juda?
O kaip su rašytinėmis "nuogybėmis" Honore de Balzac, Henri Rene Albert Guy de Maupassant, Giovanni Boccacio ir begalė kitų autorių tikriausiai tampa seksistais?
Reikia su šiomis "blogybėmis" rimtai kovoti!! . Na ir tikriausiai visai nepakeliui su jų gerbėjų 'banda". Dabar apie vieną -izmą, taip jau atsitiko jog kartą Stokholme, kilo "bjauri" mintis vienai išeinančiai iš viešbučio damai (tik vėliau paaiškėjo-jog vietinė) atidaryti duris, ją praleidžiant. Šis poelgis buvo labai stipriai įvertintas - pareiškiant, kad tai "priekabiavimas ir,kad ji pati sugeba atsidaryti duris". Įsivaizduokit kaip galėjo kilti tokia "šlykšti priekabiavimo mintis" . O kolega švedas dar pridėjo, jog tiesiog pasisekė, nes galėjo būti iškelta "priekabiavimo"byla, išgebėjo nuo kaliūzės tik tai, kad tai padarė užsienietis.
Lietuvoje šią istoriją papasakojus vienam garbiam savo srities specialistui buvo patarta paskaityti Froidą (Sigmund Freud) ir Jungą (Carl Gustav Jung) su patikinimu jog rasiu atsakymą. Nusprendžiau paskaityti (iš pradžių pasigailėjau, bet tik iš pradžių
) gal per keletą kartų (neslėpsiu pradžioje reikėjo prisiversti ) ir per gerą pusmetį perskaičiau (nors tai labiau studijavimas) "Psichoanalizės įvadą" ir kitus darbus.Tik tuomet supratau, ką norėjo pasakyti garbusis specialistas, bet - pasiūlė paskaityti. P.S. jei kam įdomu paskaitykite ir Jūs.
Dar neaptikau (gal tik man nepasisekė) siūlymo nugriauti Siksto koplyčią ar Luvrą ir vietoje jų pastatyti paminklą vieno -izmo pradininkėms pvz Mary Wollstonecraft, o gal Mary Daly ar Charlotte Bunch, o gal kai kam iš Veimaro respublikos, o gal-Pat Jacques
Bet pasaulis nestovi vietoje, velnišku greičiu plūsta technologinės galimybės, tad dabar bet kas gali tapti naujaisiais "šedevrų tapytojais" nereikia nei drobės, nei aliejaus, nei teptuko, o svarbiausia - gebėjimų tai daryti, tiesiog imi "mobilką" ir štai pusnuogė gražuolė ant motociklo (auto), o ne kokia nors renesanso laikų madona lovoje ar prie (po) rožių krūmo
O kaip pavadinti "selfius", ooo kokių ten "nuogybių" galima rasti? Žinoma, nėra reikalo žiūrėti (nors kyla klausimas kam tada viešinti), žiūri - priekabiauji
Bet juk ir dabar galima rasti fotografinių darbų, kuriuose bus apsinuoginusių (moterų ir vyrų), kurie jau pripažinti šedevrais.
Ar čia blogai. Jei renesansas blogai tai ir dabartiniai darbai blogai, o jei ne, tuomet kur ginčo esmė, matyt tik, kas kam patinka, tokiu atveju tenka pripažinti, jog yra kaip minimum dvi "bandos".
Ir pabaigai. Šiais technologijų laikais (aš tikrai ne prieš technologinę pažangą) iš visų pasaulio pakraščių "mažais upeliais" (socialinių tinklų, (kaip antai -bukas feisas, twiskeris, ir t.t.
), tinklalapių, kurie dažnai sukurti nežinia kieno ir kokiam tikslui (o rašyti gali ir tie, kurie kartais būna įstaigose kur kambarių duryse durų rankenos tik iš vienos pusės) srovena, bėga,veržte veržiasi ir pavirsta didžiąją Džou Liu (jei neklystu dar Konfucijus taip pavadino Geltonają upę) tokia gausybe įvairių pasisakymų, nuomonių, įsitikinimų, patirčių, diskusijų, teiginių lavina, jog be analitinio ir kritinio mąstymo ir analizės galima lengvai pasiklysti, paslysti ir t.t. Be abejonių šitoje Džou Liu rasime ir perlų tik reikia būti kantriems ieškant.
"Nesielvartauk, kad žmonės tavęs nepažįsta, liūdniau, kai tu nepažįsti žmonių" (Konfucijus)
Pamąstymai moto temomis
Man patiko mintis, kad šiais technologijų laikais kai informacijos skleidimas yra santykinai pigus, tai ypatingai svarbus kritinis mastymas, kad nepasiklysti tarp informacijos "cunamio potvynių". Man iki siol padeda nepasiklysti "vienintelės nuomonės" sindromas. Jei kažkas tau perša vienintelę nuomonę ir nesurandi jokios atsvaros - tai greičiausiai nėra pats geriausias pasirinkimas
HONDA CRF1000
Pamąstymai moto temomis
Plasnart rašė:Žinutės nuoroda Man patiko mintis, kad šiais technologijų laikais kai informacijos skleidimas yra santykinai pigus, tai ypatingai svarbus kritinis mastymas, kad nepasiklysti tarp informacijos "cunamio potvynių". Man iki siol padeda nepasiklysti "vienintelės nuomonės" sindromas. Jei kažkas tau perša vienintelę nuomonę ir nesurandi jokios atsvaros - tai greičiausiai nėra pats geriausias pasirinkimas
Cia turbut ir renkantis motocikla galioja
?Pamąstymai moto temomis
domas rašė:Žinutės nuorodaPlasnart rašė:Žinutės nuoroda Man patiko mintis, kad šiais technologijų laikais kai informacijos skleidimas yra santykinai pigus, tai ypatingai svarbus kritinis mastymas, kad nepasiklysti tarp informacijos "cunamio potvynių". Man iki siol padeda nepasiklysti "vienintelės nuomonės" sindromas. Jei kažkas tau perša vienintelę nuomonę ir nesurandi jokios atsvaros - tai greičiausiai nėra pats geriausias pasirinkimas
Cia turbut ir renkantis motocikla galioja
Motociklizme daug "tikejimo" dalyku, bet kuo daugiau "salto" proto tuo geresnis sprendimas, net ir renkantis motociklą
HONDA CRF1000
Pamąstymai moto temomis
domas rašė:Žinutės nuorodaPlasnart rašė:Žinutės nuoroda Man patiko mintis, kad šiais technologijų laikais kai informacijos skleidimas yra santykinai pigus, tai ypatingai svarbus kritinis mastymas, kad nepasiklysti tarp informacijos "cunamio potvynių". Man iki siol padeda nepasiklysti "vienintelės nuomonės" sindromas. Jei kažkas tau perša vienintelę nuomonę ir nesurandi jokios atsvaros - tai greičiausiai nėra pats geriausias pasirinkimas
Cia turbut ir renkantis motocikla galioja
Matyt galioja visais gyvenimo atvejais, na bent jau nepakenks
Pamąstymai moto temomis
Važiavo merginos prieš 100metų ir tiek neverkė
100 years ago
In 1916, Augusta and Adeline Van Buren were the first women to each ride her own motorcycle across the continental United States. The sisters left Sheepshead Bay, New York, on July 4, 1916, and arrived in San Francisco on September 2, having endured unpaved roads, hazardous conditions and nearly running out of water in the desert near Salt Lake. On the journey they also became the first women to reach the 14,115 ft summit of PIKES PEAK by any motorcycle vehicle.
Their idea was that completing this adventure, would prove that women could be excellent dispatch riders in the war effort, freeing up the men for the front lines. Their journey on 1000 cc Indian motorcycles was extremely difficult at times requiring riding on unpaved, rutted and muddy roads. They overcame mechanical difficulties, fatigue and discrimination along the way.
Augusta and Adeline Van Buren broke the stereotypes of their time, proving women could do anything. In the words of Augusta, “Woman can if she will.”
100 years ago
In 1916, Augusta and Adeline Van Buren were the first women to each ride her own motorcycle across the continental United States. The sisters left Sheepshead Bay, New York, on July 4, 1916, and arrived in San Francisco on September 2, having endured unpaved roads, hazardous conditions and nearly running out of water in the desert near Salt Lake. On the journey they also became the first women to reach the 14,115 ft summit of PIKES PEAK by any motorcycle vehicle.
Their idea was that completing this adventure, would prove that women could be excellent dispatch riders in the war effort, freeing up the men for the front lines. Their journey on 1000 cc Indian motorcycles was extremely difficult at times requiring riding on unpaved, rutted and muddy roads. They overcame mechanical difficulties, fatigue and discrimination along the way.
Augusta and Adeline Van Buren broke the stereotypes of their time, proving women could do anything. In the words of Augusta, “Woman can if she will.”
Pamąstymai moto temomis
Manau tiks šitai temai:
Pamąstymai moto temomis
Esam siek tiek panasu reikala tureje (evakuatorius, policija, motociklas). Nepamenu visiskos pabaigos, bet esme tokia:
Pries keliant i evakuatoriu apziurimi ir aprasomi (su pareigunu) motociklo pazeidimai, trukumai etc, pasirasoma. Ir tuomet perduodamas motociklas "pakrovimui evakuacijai". Pats gali atsisakyti pakrauti i evakuatoriu, gali ir sutikti (as atsisakyciau). Aiksteleje atvaziuojama ir suziurimi pazeidimai - surasomas aktas ir t.t. Atsiradus papildomieim pazeidimam, nei buvo pirmame aprase: draudiminiai dalykai. Aiksteles buna apsidraudusios.
Siai dienai pasitelkti telefu filmavimo, fotografavimo funkcijas galima.
Pries keliant i evakuatoriu apziurimi ir aprasomi (su pareigunu) motociklo pazeidimai, trukumai etc, pasirasoma. Ir tuomet perduodamas motociklas "pakrovimui evakuacijai". Pats gali atsisakyti pakrauti i evakuatoriu, gali ir sutikti (as atsisakyciau). Aiksteleje atvaziuojama ir suziurimi pazeidimai - surasomas aktas ir t.t. Atsiradus papildomieim pazeidimam, nei buvo pirmame aprase: draudiminiai dalykai. Aiksteles buna apsidraudusios.
Siai dienai pasitelkti telefu filmavimo, fotografavimo funkcijas galima.
Pamąstymai moto temomis
Moto sezonas prasideda.
Tapk matomas kelyje.
Tapk matomas kelyje.
Pamąstymai moto temomis
Čia liemenė? kas po kiek iš kur?
Pamąstymai moto temomis
Kad visi kas netingi tokias gamina, turiu Buse.
http://motoday.lt/kita-apranga/sviesa-a ... ti-apranga
http://motoday.lt/kita-apranga/sviesa-a ... ti-apranga
Drop a gear and disappear.
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra