125-ios laimės akimirkos

Kelionės, kelionių aprašymai.
Vartotojo avataras
domas
Pranešimai: 466
Užsiregistravo: 2015-10-22 08:13
Karma: 740

125-ios laimės akimirkos

Standartinė domas » 2016-12-02 23:56

Ketvirtadienis/ Epizodas 1
Išlydžiu šeimą į mokyklą ir į darbus, sutvarkau virtuvę, nusimaudau, papusryčiauju, dar kartą patikrinu ir susidedu daiktus, užsimetu kuprinę ant pečių- ir pro duris. Iki skrydžio dar daug laiko, bet namuose nesisėdi. Oro uostas gal už keturių kilometrų, nusprendžiu eiti pėsčiomis. Po pirmos sankryžos ir pirmo šimto metrų keliu dar kartą sau patvirtinu „šioje šalyje nėra vietos pėstiesiems“- sankryžoje nepastebiu perėjos, o prie kelio- kad ir siauriausio šaligatvio. Atsargiai dėdamas kojas ir mėgaudamasis išmetamosiomis dujomis pasiekiu Maltos oro uosto mc donald‘ą, kur espressiuku skalauju pasivaikščiojimo dulkes. Bevartant žurnalus ir besimatuojant saulės akinius ateina ir mano eilė registruotis skrydžiui, pasitrinu pusvalandį eilėje su italais, įlipu į lėktuvą, saugiai pasidedu kuprinę ir šalmą, o, raynair‘as, kad nesijausčiau toks vienišas, pasodina prie manęs linksmą juodaodį kompanioną, su kuriuo tvirtai surėmę pečius ir kylame aukštyn!
3-malta.jpg

Ketvirtadienis/ Epizodas 2
Leidžiuosi Catania oro uoste. Italai emocingai ploja dėkodami pilotui už dar vieną sėkmingą skrydį. Tenka pripažinti, kraštovaizdis skiriasi smarkiai- daugiau vietos, žalumos, lyja lietus.
Tualete palieku maltietiškų skysčių likučius ir… prasideda šventė… per kelias minutes oro uosto bare paaiškėja ir taip aiškios tiesos- maltiečiai kavos virti NEMOKA, o jų kepiniai vadinami ‘pica’ tėra riebios, storapadės interpretacijos itališkos picos tema. Po pirmos emocijų bangos išeinu į kiemą, nusiperku autobuso bilietą į Messina. Pasivaikštau oro uosto prieigose, į akis labiausiai krinta šlaitiniai čerpių stogai (Maltoje stogai plokšti, kad būtų kur džiauti skalbinius ir daryti barbekiu) ir prie kiekvieno namo stovintys mažiausiai trys motoroleriai.
Grįžtu į oro uostą, “kalu” dar vieną kavą. Žmonių apranga, šukuosenos, batai neleidžia pamiršti kurioje šalyje esu: policininkas su idealiai kabančiu pistoletu baltame dėkle ir nepriekaištingai sušukuotais plaukučiais, ne per ilgos ir ne per trumpos kelnės, paskutinės mados saulės akiniai- kur jų reikia ir nereikia.
Ketvirtadienis/ Epizodas 3
Autobusu pasiekiu Messina. Vežėjų pažadai pristatyti motorolerį iš Lietuvos į Villa san Giovanni (netikėtai!) iš vakaro persikelia į rytą. Tikiuosi bent jie patys tiki tuo ką sako, ir aš tikrai spėsiu penktadienį pervažiuoti Siciliją, spėti į iš Pozzalo plaukiantį Maltos keltą. Sh125 nėra skirtas tokiems žygiams- truputį dreba kinkos. Drąsinu ir linksminu save vietinėje picerijoje valgydamas malkų krosnyje keptą picą, gretimame bariuke dezinfikuoju save puodeliu espresso, kad naktį nesapnuočiau košmarų
4-pizza.jpg

Penktadienis/ Epizodas 4
Visą naktį siaubingai lijo- žaibavo- griaudėjo. Nelabai galėjau miegoti, nes supratau, kad esu šūde iki kelių: nežinau ar man išvis atveš pyrdą, neturiu normalios lietaus ir iš vis motoaprangos, su “šimtasdvidešimtpenktuku” pervažiuot Siciliją tikrai bus reikalų.
Keliuosi, valgau šūdinus ilgo galiojimo kruasanus su šūdina kava (itališkas breakfast included variantas), pasišypsom viens kitam rūgščiom šypsenom su aptarnaujančiu tailandiečiu (?) ir vėl į kelią. Ieškant nakvynės prioritetas buvo saugus parkingas, apsigyvenau “tolėliau” nuo centro, kadangi nebuvo ko parkuoti, tenka eiti gal keturis kilometrus iki kelto- mane taško kas netingi ir- kas tingi- apvažiuoti balas (deja, šioje šalyje irgi nėra vietos pėstiesiems). Pakeliui skambinu vežėjams, sako bus Villa san Giovanni 10.30- kaip ir tarėmės- netikiu- bet einu pirmyn.
Stabteliu degalinėje šnektelti su savo amore, tuo pat metu įlekia puikiai nusiteikęs ir atrodantis bičas su alfa užsipilti dujų, išlipa, pakšteli dujų pilikui į abu skruostus, apsikabina ir kol pildomas bakas kažką emocingai pasakoja.
Pasiekiu prieplaukos kavinę, džiovinuosi rūbus, šildausi dinamitine kava. Keltai į Regio Calabria plaukia kas 40 min, sulaukiu savojo ir aš jau pakeliui į žemyninę Italiją. Žmonos šefas sako, kad Reggio C- antras bermudų trikampis. Pagyvensiu (šiuo atveju persikelsiu)- pamatysiu
5-messina.jpg

6-messina-scooter.jpg

Šeštadienis/ Epizodas 5
Puikus rytas Maltoje, vietoje, kurią dabar vadinu namais. Vaikai dar miega, amore turguje, turiu puikių akimirkų savo pasakojimui.
Į keltą vakar spėjau. Tarp Pozzalo ir Valletos kursuoja greitaeigis katamarano tipo keltas pasiekiantis 50-60 km/h greitį. Vakar buvo truputį banguota ir truputį negera, bet šiandien jau geriau.
Penktadienio rytas. Vežėjai vėluoja tik dešimt minučių, aš jų nepažinojau, neturėjau jokių raštiškų garantijų, kad krovinys mane pasieks toks pat, koks buvo pakrautas . Bet (!) rankomis iškeliam žvilgantį šimtasdvidešimtpenktuką iš autobusiuko, į dėžę ir po sėdyne sutalpinu visą turtą. Variklio praktiškai nesigirdi, glumina lengvumas, džiugina aukštas stiklas, rankų apsaugos nuo vėjo, gamyklinė daiktadėžė. Pavažiavus šimtą metrų suprantu, kodėl šitas aparatukas nesitraukia iš Italijos motorolerių pardavimų „top“ trejeto.
Iš tėvynės draugai įdėjo Ram X-mount telefono laikiklį, galiu be vargo prabangiai prisitvirtinti telefoną. Tik šį kartą telefonas kišenėje, o aš pasikliauju ženklais. Pirmą šimtą metrų Messinoje išvažiavęs iš kelto sąžiningai nelandžioju tarp mašinų, bet įgūdžiai sugrįžta- ir greitai. Autostrados ženklas lyg ir rodo, kad važiuoti galima tik transporto priemonėms nuo 150cc, bet kaip tik tuo metu labai ryškiai pašviečia saulė ir negalėdamas tiksliai įskaityti apribojimų, važiuoju į priekį. Pyrdukė elgiasi labai tvarkingai ir stabiliai, galima (nuo kalno) pasiekti 100-110 km/h, bet laikau 80-90km/h ir tikrai nesu paskutinis. Už 40 ar 50 km pamatau išganingą užrašą „Autogrill“. Stoju, mane pasitinka trys ekipažai kelių patrulių su bmw automobiliais, įdėmiai pažiūri, bet nusprendžia manęs nepastebėti ir ramiai išgerti kavos. Aš irgi staigiai piluosi espressiuko, apsirengiu dar pora sluoksnių ir skrendu iki sekančio ir dar sekančio „autogrill‘io“. Pasiekiu Catania, vėliau Siracuzus, neužilgo baigiasi autostrada ir tuo pačiu mašinų pranašumas mano atžvilgiu. Neskoningai tiuninguoto fiato vairuotojas persekioja gal penkis kilometrus kol atlikęs pavojingą manevrą aplenkia, turbūt veždamas sūnų iš mokyklos nori parodyti, kad neveltui investavo tiek pinigų į mašinos puošybą.
Visąlaik judėdamas stebiu švininius debesis, išvažiuojant iš tunelių nejuokingai patampo šoninis vėjas, bet lieku stebuklingai sausas. Drėgnas vėjas atrodo pasiekė kaulų čiulpus, bet rūbai vis dar sausi.
Prie Pozzalo mane aplenkia Triumph‘as, suprantu, kad tai Justas, su kurio esame šiek tiek pažįstami. Po gerų 15 minučių „pagaunu“jį prie jūros, draugiškai apsikabinam, mane vaišina sumuštiniais, aš- apsidaužiusiais bananais. Jis grįžta iš klajonių po Siciliją- kelsimės tuo pačiu keltu. Pabirbinam po miestuką kol susirandam patinkančią kavinę, smagiai plepam apie maltiečių ir italų skirtumus, apie motociklus, orą ir motorolerius, kol ateina „kelto laikas“. Gal trys bilietų, pasų ir dar kažko patikrinimai ir mes jau kelte, kur draugiškas tailandietis rūpestingai tvirtina motociklus, nes „jūra ne labai rami“!?
Per pusantros valandos snūduriuodami, paragaudami kavos ir pažiūrėdami per laivo teliką rodomą „mauglį“ pasiekiame Valletą. Greit pakuojamės, sukam rankenas, iki namų gal keturi kilometrai, per kuriuos „stengiuosi parodyti“, kad „bestija“ pasiekė salą ne veltui. Aplenkiu visus.
Prie durų komisija įvertina, kad pyrda tikrai graži, šeimai baltas perlamutras asocijuojasi su purvinu sniegu...Visus gausiai apdovanoju „aname krante“ pirktomis lauktuvėmis: mandarinais, persimonais, alyvuogėmis, šviežiais makaronais ir mylimos tetos įdėtu lietuvišku šokoladu
Ryte mano „pirma pusė“ dar nedrįsta „hondinti“ į turgų, bet sako truputį pasitreniravusi tikrai bandys. Su sūnum išardome keletą palečių ir padarome prie garažo mini rampą, kad būtų patogiau įvažiuoti/ išvažiuoti. Po dviejų intensyvių moto-abstinencijos mėnesių kūną ir sielą užplūsta ramybė.
P.S. pasakojimas paremtas tikrais įvykiais vykusiais šių metų lapkričio 24-25 dienomis. Personažai, vietovardžiai ir pasakojime išgertos kavos kiekiai nėra išgalvoti. Dėkoju visiems prisidėjusiems!
9-villa-s-g.jpg

11-degaline.jpg

13-as-h.jpg


Vartotojo avataras
Plasnart
Pranešimai: 852
Užsiregistravo: 2015-10-22 08:30
Karma: 935

125-ios laimės akimirkos

Standartinė Plasnart » 2016-12-04 09:53

Vis dar ektremalas, be lietaus aprangos per lietų. Respectas :)
HONDA CRF1000

Grįžti į “Kelionių aprašymai”

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Mantas