Kelionė į Slovakiją (beveik)
Kelionė į Slovakiją (beveik)
Kadangi jau Lietuvoje pamažu pradeda trūkt nevažinėtų kelių, o iki Trakų važinėt galutinai pabodo, pribrendo jau reikalas išvažiuot kažkur toliau. Brandinom mintį su draugais nepersistengt pradžiai, o ir laisvų dienų nuo vaikų ir darbų ne visi galėjo daug gaut, tad pasirinkom tikslą - Slovakiją. 5-7 dienų kelionė, kasdien bandant nuvažiuot 500-600km. Įmanoma? Taip!
Pakankamai punktuliai susirinkom pirmadienio rytą, aptarėm svarbiausius dalykus. Nors ne, nieko neaptarėm, sutarėm dėl vieno ženklo - pakeltas kumštis reiškia stojam.
Viskas, sėdam ir važiuojam. Neilgai trukus, vos kokį 40km nuvažiavus link Alytaus, kyla pirmas kumštis nes.. lietus. Stojam ir rengiamės lietaus aprangas. Lietus, žinoma, po 15 min baigiasi. Bet nieko, visą dieną daugiau ar mažiau palynodavo. O ir savaitės prognozė būtent tuo ir džiugino..
Neilgai trukus stojam Lazdijuose. Kava, benzinas, juokai.. ir, žinoma, vėl prasidėjus lietui kertam Lenkijos sieną. Neilgai trukus, keliasdešimt kilometrų pravažiavus, įvyko pirmasis ekscesas. Draugas su Harley Davidson nesugebėjo tvarkingai išimt aštrėjančio šlapio vingio, pametė galą ir porą metrų paslydo. Pora įbrėžimų ant priekinio rėmo, kažkaip nulūžęs garso signalas, bet visiškai nieko blogo. Rūbai net neįplyšo. Truputį atsikvėpėm, apsiraminom, sutarėm atsargiau važiuot ir pajudėjom. Važiavom išties atsargiau, ypač nukentėjusysis. Tad taip pamažu nuvykom iki Giźycko. Aplankėm "vilko guolį". Gal nesu labai suinteresuotas istorija, bet aš ten nieko įdomaus nepamačiau. Grįžę dar į Giźycko užkandom ir pajudėjom toliau. Dienos tikslas - Łomża.
Jau vakarėja, saulė leidžiasi, o dar ~130km kelio, nes suplanuotas maršutas veda aplink ežerus. Kelias žiauriai gražus, vingiuotas, saulė išlindusi po dienos lietų.. rodos, važiuok ir džiaukis. O tuomet..
Neverta daug šnekėt, kas ir kodėl, viskas ir taip savaime aišku. Tik kolegos, neužsimirškit, kad pavojingą priemonę visgi vairuojat, kartais geriau lėčiau, atsargiau, bet saugiau. Ypač, jei pavargę. Mintyse perkratant situaciją, galiu kaltint tik patį save ir neištobulintus instinktus (o įsivaizdavau, kad visai jau neblogai vairuoju).
Žodžiu, kadangi iškart strykteliu ir nieko blogo nejaučiu (šokas? turbūt), tad didžiausias galvos skausmas - motociklas. Šimtai klausimų galvoj, ką daryt, kur kreiptis, kiek kainuos. O žmonės reaguoja įprastai, juk svarbiausia, kad tu sveikas. Ką čia aš, juk motociklas, pažiūrėkit, nevažiuojamas!! Tai va, toks tas stresas. Truputį apsiraminus, pravažiuojanti mašina sustoja ir sako, kad va čia už 500 metrų yra užeiga, ten geri žmonės - padės. Draugas sėda ant savo motociklo ir važiuoja aiškintis, aš tuo tarpu einu kažkur toliau nuo veiksmo pabūt su savo mintimis. Jaučiu, kad pradeda skaudėt čiurną. Apsižiūriu ir akivaizdžiai su vienu batu norėjau išspirti Žemę iš savo orbitos. Turbūt nepavyko. Iš tikro, didelio skausmo nesulaukiau, pirštai juda, patirties su patemptom čiurnom jau esu turėjęs, tad iškart suprantu, kad nieko blogo. Visai laimingai atsipirkau. Taip pat ir motociklas. Atrodo nekažką, bet atidžiau apžiūrėjus paaiškėja, kad tik plastmasinės traumos.
Grįžo draugas, sako užeigos savininkas išties draugiškas, pats važinėja su Honda CX500 ir padės viskuo, kuo tik gali. Truputį drebančiom kinkom sėdu ant draugo motociklo, tuo tarpu jis stumia maniškį iki užeigos. Čia jau gimsta naujas planas, aš lieku nakvot, ryte važiuojam į Giźycko ieškot, kas galėtų privest motociklą iki galėjimo parvažiuot pačiam. Draugai tuo tarpu važiuoja toliau į Łomżą ir ryte susiskambinam, suderinam tolimesnius veiksmus. Jie išvažiuoja, aš lieku. Palendu po dušu. Atgaiva ir sugrįžtančios mintys apie esamą realybę. Neramu. Einu į užeigą, o ten pulkelis lenkų linksmai leidžia vakarą. Nelabai turiu nuotaikos, tad linksmybės erzina. Bet lenkai jau žino mano istoriją ir kviečia vis pas save. Išgeriu bokalą alaus vienas. Galvoje šiek tiek šviesiau. Prisijungiu prie lenkų, prasideda alus ir kažkokia vietinė uogų užpiltinė, pašnekesiai apie mūsų bendrą istoriją ir politiką.. žodžiu, einu miegot girtas.
Pabundu po trijų valandų, alkoholis mažu išgaravo ir grįžo vėl realybė. Negaliu užmigt. Mintyse galvoju sprendimo būdus, gimsta variantai A,B, C.. imu planšetę, toliau ieškau kaip ir ką įgyvendint. Minčių srautas begalinis. Taip ir nebeužmigau iki ryto. Ryte atsikėlus susitinku su užeigos savininku ir neilgai trukus jau įsikrovę motociklą į mikroautobusą važinėjam po Giźycko. Užsukam vienur, ten tik mašinom užsiima, užsukam kitur, uždaryta, užsukam trečiur – mechanikas atostogauja. Daug skambučių visur ir jokios naudos. Žodžiu, perspektyvos nekokios. Darbe tenka susidurt su lenkais ir esu prisiklausęs visokių negerų istorijų, šįkart tenka pačiam patirt. Mintyse pradeda kirbėt planas B, sėst į autobusą, o po poros dienų atvažiuot pačiam pasiimt motociklo. Ir čia užeigos savininkas sako, nū dar pabandysim porą vietų, bet negerai čia gaunas, tai gal aš pats tave parvešiu. Visos mintys apie lenkų nedraugiškumą ir tinginystę iškart prapuola. Suderim kainą, bet vis dar svarstau.. gal geriau pačiam. Dar šiek tiek pavažinėjam ir tuomet suskamba jo telefonas, pakalba ir sako, turim labai gerą variantą, grįžtam namo ir ten šalia kaime yra geras mechanikas, priims pažiūrėt. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Nuvežėm motociklą, išlindo dėdulė iš urvo, išsitraukė testerį ir pradėjo visus saugiklius tikrint. Beje, nepaminėjau, motociklas nesivedė. Suko gerai, bet kuro pompa nesuveikdavo. Turbūt kažkoks padėties daviklis. Išbandėm visaip išjunginėt įjunginėt, akumuliatorių atjungt.. niekas nepadėjo. Žodžiu, dėdulė sako, jūs važiuokit, nežiūrėkit čia man į rankas, aš po poros valandų paskambinsiu. Grįžus pasidarė kažkiek ramiau, reikalai juda, yra vilties, nebeprapulsiu. Tad pagaliau nusiploviau ir atidžiai apžiūrėjau savo gear'ą ir tašes. Visiškai nieko blogo, kas trukdytų gyvenimui, nebuvo nutikę. Priguliau ir valandą numigau. Atsibudau kaip kosmose, tačiau neužilgo sulaukėm skambučio, sako imk šalmą, važiuok pas mane, viskas padaryta. Nežinojau ko tikėtis, bet rezultatas pranoko lūkesčius. Užgimė frankenšteinas! Buvo tikrai nejauku atsisėst ir važiuot.. bet jau po kilometriuko supratau – viskas išties puiku, jis važiuoja lygiai taip pat kaip važiavo, o tos plastmasės niekam netrukdo.
Vakare dar pats uždėjau kelis likusius plastmasės gabalus, sutvirtinau daugiau su chamutais (sąvaržomis?) ir lipnia juosta. Finale viskas atrodo labai netgi gerai, atidžiau nežiūrint, gal net ir neatkreiptum dėmesio.
Nors užeigoje prasidėjo gyva muzika ir dainos, ilgai neužsisedėjau, nes mintys visai kitur. Susidėjau daugmaž visus daiktus ir jau prieš 11‘ą vakaro saldžiai miegojau, kaip miręs. Prabudau apie 8‘ą, nusiprausiau ir iškart pradėjau kraut mantą ant motociklo. Greitai papusryčiavau, atsiskaičiau su savininku už visą suteiktą pagalbą (beje, viskas atsiėjo tik 120€, įskaitant remontą, dvi nakvynes, maistą, gėrimus). Tada jam mane apkabinus ir palinkėjus gero kelio, sėdau ant motociklo ir išvažiavau namo. Jau po keliasdešimties kilometrų pradėjo kilt paikos mintys, kad visai galima būtų tęst pradinę kelionę toliau. Gaila tik, kad draugai jau toli, Zakopanėje. Bet nieko, pakankamai greitai, su trim sustojimais (vienas kurių priverstinis buvo užsidėt lietaus aprangą prie Varėnos), per kokias 4 valandas grįžau namo.
P.S. galvoju šeštadienį vėl važiuot į Lenkiją pasitikt draugų.
Pakankamai punktuliai susirinkom pirmadienio rytą, aptarėm svarbiausius dalykus. Nors ne, nieko neaptarėm, sutarėm dėl vieno ženklo - pakeltas kumštis reiškia stojam.
Viskas, sėdam ir važiuojam. Neilgai trukus, vos kokį 40km nuvažiavus link Alytaus, kyla pirmas kumštis nes.. lietus. Stojam ir rengiamės lietaus aprangas. Lietus, žinoma, po 15 min baigiasi. Bet nieko, visą dieną daugiau ar mažiau palynodavo. O ir savaitės prognozė būtent tuo ir džiugino..
Neilgai trukus stojam Lazdijuose. Kava, benzinas, juokai.. ir, žinoma, vėl prasidėjus lietui kertam Lenkijos sieną. Neilgai trukus, keliasdešimt kilometrų pravažiavus, įvyko pirmasis ekscesas. Draugas su Harley Davidson nesugebėjo tvarkingai išimt aštrėjančio šlapio vingio, pametė galą ir porą metrų paslydo. Pora įbrėžimų ant priekinio rėmo, kažkaip nulūžęs garso signalas, bet visiškai nieko blogo. Rūbai net neįplyšo. Truputį atsikvėpėm, apsiraminom, sutarėm atsargiau važiuot ir pajudėjom. Važiavom išties atsargiau, ypač nukentėjusysis. Tad taip pamažu nuvykom iki Giźycko. Aplankėm "vilko guolį". Gal nesu labai suinteresuotas istorija, bet aš ten nieko įdomaus nepamačiau. Grįžę dar į Giźycko užkandom ir pajudėjom toliau. Dienos tikslas - Łomża.
Jau vakarėja, saulė leidžiasi, o dar ~130km kelio, nes suplanuotas maršutas veda aplink ežerus. Kelias žiauriai gražus, vingiuotas, saulė išlindusi po dienos lietų.. rodos, važiuok ir džiaukis. O tuomet..
Neverta daug šnekėt, kas ir kodėl, viskas ir taip savaime aišku. Tik kolegos, neužsimirškit, kad pavojingą priemonę visgi vairuojat, kartais geriau lėčiau, atsargiau, bet saugiau. Ypač, jei pavargę. Mintyse perkratant situaciją, galiu kaltint tik patį save ir neištobulintus instinktus (o įsivaizdavau, kad visai jau neblogai vairuoju).
Žodžiu, kadangi iškart strykteliu ir nieko blogo nejaučiu (šokas? turbūt), tad didžiausias galvos skausmas - motociklas. Šimtai klausimų galvoj, ką daryt, kur kreiptis, kiek kainuos. O žmonės reaguoja įprastai, juk svarbiausia, kad tu sveikas. Ką čia aš, juk motociklas, pažiūrėkit, nevažiuojamas!! Tai va, toks tas stresas. Truputį apsiraminus, pravažiuojanti mašina sustoja ir sako, kad va čia už 500 metrų yra užeiga, ten geri žmonės - padės. Draugas sėda ant savo motociklo ir važiuoja aiškintis, aš tuo tarpu einu kažkur toliau nuo veiksmo pabūt su savo mintimis. Jaučiu, kad pradeda skaudėt čiurną. Apsižiūriu ir akivaizdžiai su vienu batu norėjau išspirti Žemę iš savo orbitos. Turbūt nepavyko. Iš tikro, didelio skausmo nesulaukiau, pirštai juda, patirties su patemptom čiurnom jau esu turėjęs, tad iškart suprantu, kad nieko blogo. Visai laimingai atsipirkau. Taip pat ir motociklas. Atrodo nekažką, bet atidžiau apžiūrėjus paaiškėja, kad tik plastmasinės traumos.
Grįžo draugas, sako užeigos savininkas išties draugiškas, pats važinėja su Honda CX500 ir padės viskuo, kuo tik gali. Truputį drebančiom kinkom sėdu ant draugo motociklo, tuo tarpu jis stumia maniškį iki užeigos. Čia jau gimsta naujas planas, aš lieku nakvot, ryte važiuojam į Giźycko ieškot, kas galėtų privest motociklą iki galėjimo parvažiuot pačiam. Draugai tuo tarpu važiuoja toliau į Łomżą ir ryte susiskambinam, suderinam tolimesnius veiksmus. Jie išvažiuoja, aš lieku. Palendu po dušu. Atgaiva ir sugrįžtančios mintys apie esamą realybę. Neramu. Einu į užeigą, o ten pulkelis lenkų linksmai leidžia vakarą. Nelabai turiu nuotaikos, tad linksmybės erzina. Bet lenkai jau žino mano istoriją ir kviečia vis pas save. Išgeriu bokalą alaus vienas. Galvoje šiek tiek šviesiau. Prisijungiu prie lenkų, prasideda alus ir kažkokia vietinė uogų užpiltinė, pašnekesiai apie mūsų bendrą istoriją ir politiką.. žodžiu, einu miegot girtas.
Pabundu po trijų valandų, alkoholis mažu išgaravo ir grįžo vėl realybė. Negaliu užmigt. Mintyse galvoju sprendimo būdus, gimsta variantai A,B, C.. imu planšetę, toliau ieškau kaip ir ką įgyvendint. Minčių srautas begalinis. Taip ir nebeužmigau iki ryto. Ryte atsikėlus susitinku su užeigos savininku ir neilgai trukus jau įsikrovę motociklą į mikroautobusą važinėjam po Giźycko. Užsukam vienur, ten tik mašinom užsiima, užsukam kitur, uždaryta, užsukam trečiur – mechanikas atostogauja. Daug skambučių visur ir jokios naudos. Žodžiu, perspektyvos nekokios. Darbe tenka susidurt su lenkais ir esu prisiklausęs visokių negerų istorijų, šįkart tenka pačiam patirt. Mintyse pradeda kirbėt planas B, sėst į autobusą, o po poros dienų atvažiuot pačiam pasiimt motociklo. Ir čia užeigos savininkas sako, nū dar pabandysim porą vietų, bet negerai čia gaunas, tai gal aš pats tave parvešiu. Visos mintys apie lenkų nedraugiškumą ir tinginystę iškart prapuola. Suderim kainą, bet vis dar svarstau.. gal geriau pačiam. Dar šiek tiek pavažinėjam ir tuomet suskamba jo telefonas, pakalba ir sako, turim labai gerą variantą, grįžtam namo ir ten šalia kaime yra geras mechanikas, priims pažiūrėt. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Nuvežėm motociklą, išlindo dėdulė iš urvo, išsitraukė testerį ir pradėjo visus saugiklius tikrint. Beje, nepaminėjau, motociklas nesivedė. Suko gerai, bet kuro pompa nesuveikdavo. Turbūt kažkoks padėties daviklis. Išbandėm visaip išjunginėt įjunginėt, akumuliatorių atjungt.. niekas nepadėjo. Žodžiu, dėdulė sako, jūs važiuokit, nežiūrėkit čia man į rankas, aš po poros valandų paskambinsiu. Grįžus pasidarė kažkiek ramiau, reikalai juda, yra vilties, nebeprapulsiu. Tad pagaliau nusiploviau ir atidžiai apžiūrėjau savo gear'ą ir tašes. Visiškai nieko blogo, kas trukdytų gyvenimui, nebuvo nutikę. Priguliau ir valandą numigau. Atsibudau kaip kosmose, tačiau neužilgo sulaukėm skambučio, sako imk šalmą, važiuok pas mane, viskas padaryta. Nežinojau ko tikėtis, bet rezultatas pranoko lūkesčius. Užgimė frankenšteinas! Buvo tikrai nejauku atsisėst ir važiuot.. bet jau po kilometriuko supratau – viskas išties puiku, jis važiuoja lygiai taip pat kaip važiavo, o tos plastmasės niekam netrukdo.
Vakare dar pats uždėjau kelis likusius plastmasės gabalus, sutvirtinau daugiau su chamutais (sąvaržomis?) ir lipnia juosta. Finale viskas atrodo labai netgi gerai, atidžiau nežiūrint, gal net ir neatkreiptum dėmesio.
Nors užeigoje prasidėjo gyva muzika ir dainos, ilgai neužsisedėjau, nes mintys visai kitur. Susidėjau daugmaž visus daiktus ir jau prieš 11‘ą vakaro saldžiai miegojau, kaip miręs. Prabudau apie 8‘ą, nusiprausiau ir iškart pradėjau kraut mantą ant motociklo. Greitai papusryčiavau, atsiskaičiau su savininku už visą suteiktą pagalbą (beje, viskas atsiėjo tik 120€, įskaitant remontą, dvi nakvynes, maistą, gėrimus). Tada jam mane apkabinus ir palinkėjus gero kelio, sėdau ant motociklo ir išvažiavau namo. Jau po keliasdešimties kilometrų pradėjo kilt paikos mintys, kad visai galima būtų tęst pradinę kelionę toliau. Gaila tik, kad draugai jau toli, Zakopanėje. Bet nieko, pakankamai greitai, su trim sustojimais (vienas kurių priverstinis buvo užsidėt lietaus aprangą prie Varėnos), per kokias 4 valandas grįžau namo.
P.S. galvoju šeštadienį vėl važiuot į Lenkiją pasitikt draugų.
cbr600rr
klx250s
f900gsa
klx250s
f900gsa
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Dėkui, kad radai jėgų pasidalinti ganėtinai skaudžia patirtimi, peržiūrėjus video tikrai yra apie ką pamąstyti
Įpusėjus motosezonui, palinkėkime vieni kitiems ramybės
Įpusėjus motosezonui, palinkėkime vieni kitiems ramybės
Paskutinį kartą redagavo domas 2016-07-07 11:16, redaguota 1 kartą.
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Visur gerų žmonių yra, tavo ir mano istorijos - eiliniai pavyzdžiai
Drop a gear and disappear.
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Priežastis avarijos - 'target fixation" (vedlys nuvažiavo, tai ir tave paskui nusitempė)? Stray bracket galiu pažiūrėti iš kur pirkau (kinišką), na o mano repsol plastikai lygiai taip pat atrodė po crasho - irgi kairė pusė - tai čia jau nepadėsiu (nors žiemą gal naujus užsakinėsiu atsargai...)
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Uzuojauta.
Ten ar ne kitaiski plastikai pas tave buvo is ebay? Berods gamina jie komplektus. Arba virinimui kazkur forume minejau kontakta- stebuklus daro.
Tu ten pastabdei ant to slidaus keliuko pasukes?
Ten ar ne kitaiski plastikai pas tave buvo is ebay? Berods gamina jie komplektus. Arba virinimui kazkur forume minejau kontakta- stebuklus daro.
Tu ten pastabdei ant to slidaus keliuko pasukes?
Beverly 350 ST, CRF1000
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Koks greitis buvo? Atrodo visai nedidelis. Tikrai target fixation.. Tokia ta mūsų moto kasdienybės rizika, svarbu viskas labai gerai baigėsi!
Ir nepraradai noro važinėti
Ir nepraradai noro važinėti
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Martinas rašė:Žinutės nuoroda Žodžiu, kadangi iškart strykteliu ir nieko blogo nejaučiu (šokas? turbūt), tad didžiausias galvos skausmas - motociklas. Šimtai klausimų galvoj, ką daryt, kur kreiptis, kiek kainuos. O žmonės reaguoja įprastai, juk svarbiausia, kad tu sveikas. Ką čia aš, juk motociklas, pažiūrėkit, nevažiuojamas!!
Visiškai tas pats man buvo po mano pirmo batono kadais Dabar tai paslydęs (tpfu tpfu tik per žioplumus beveik vietoj) riebiai nusikeikiu, išvadinu save kokiais nors negražiais žodžiais ir nuvažiuoju toliau, bet pirmiausiai apie save pagalvot vis dar neišmokau, pirmiau rūpi pažiūrėt, kas motociklui nutinka
- informatikas
- Pranešimai: 553
- Užsiregistravo: 2015-10-24 07:29
- Karma: 241
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
ABS būtų išgelbėjęs šitoj vietoj............
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
klemkas rašė:Žinutės nuoroda Koks greitis buvo? Atrodo visai nedidelis. Tikrai target fixation.. Tokia ta mūsų moto kasdienybės rizika, svarbu viskas labai gerai baigėsi!
Ir nepraradai noro važinėti
Taip, vizualiai ten gudri vieta, keliai tiesiog išsiskiria. Teisingas nusuka, o žvyrkelis tiesiai nueina. Žmonės sakė, kad aš tikrai ne pirmas ten nulėkęs. Nuvažiuoja ne tik motociklai, bet ir mašinos. Ten tos užeigos savininkas net paskambino kažkokiai vietinei valdžiai ir sakė, kad uždėtų pagaliau kažkokį ženklą..
Žodžiu, o aš pavargęs ir išsiblaškęs, pajautęs kažkiek atbundantį azartą važiuot smagiau, seku draugą ir džiaugiuosi keliu.. žiūriu jis važiuoja tiesiai, pirma mintis - taip reikia (jis turėjo gps'ą ausy), po akimirkos suprantu, kad jis padarė klaidą, bet per vėlu, reikia ir man tiesiai. Tada mintis, kad per greit važiuoju (jis kažkaip pakankamai greit priartėjo prie manęs), tad instinktyviai stabdyt. Taip ir gavosi, kad pastabdžiau per daug.
Perkratant galvoj, ir vingį būčiau išėmęs, nei jei pavėluotai. Ir į žvirkelį galėjau greičiau įlėkt ir po to jau lengvai prisistabdyt. Žodžiu, variantų nemažai, bet gavosi kaip gavosi.
Ir jo, ABS būtų padėjęs.
Kas dėl motociklo, tai jo, visos plastmasės buvo kiniškos, tad turbūt reiks tęst tradiciją. Bet ne dabar iškart, gal nebent nueisiu prie progos nurinkt esamų ir dar kartą įvertint, ar nieko papildomo neprigadinta.
cbr600rr
klx250s
f900gsa
klx250s
f900gsa
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Patirtis nėra smagi, bet manau labai vertinga. O va pats aprašymas kelionės tai nuostabus
Nestatyk vežimo prieš arklį ir nereiks dviejų kojų kišt į vieną batą.
- Crazybingo-SELEVI
- Pranešimai: 218
- Užsiregistravo: 2015-11-10 14:25
- Karma: 61
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Apie lenkus labai kazko gero neteko girdeti - netgi blogo, bet yra vienas didelis BET. Jei zmogus susijes su mocais tai yra viskas kitaip - nesvarbu kokios tu tautybes - mocas labai suvienija zmones. Labai paprasta - masina stovi pasikelus kapota ir stabdo kitas auto - jei tai nera papinga merga, o pvz bernas/vyras 99.9% masinu nestos, o jeigu stoves mocas ir stabdys mocus tai lygiai tiek pat procentu sustos. Esu ne viena karta kelesis nakti ir vaziaves krautis i busa nugriuvusio moco, nes taip reikia. Dtaugai net nzn kur bulgarijoj ar kur buvo suluze tai vakare privaziavo net du ekipazai pasikrauti moca ir nuvezti i savo dirbtuves, kad sutvarkyt
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Crazybingo-SELEVI rašė:Žinutės nuorodaDtaugai net nzn kur bulgarijoj ar kur buvo suluze tai vakare privaziavo net du ekipazai pasikrauti moca ir nuvezti i savo dirbtuves, kad sutvarkyt
Vengrijoj
Bet juk zinai kaip buna
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Dar karta pasitirtino mano nuostata, kad daugiau niekad nepirksiu baiko be ABS. Na, nebent jau visiskai prispaustu finansai.
Beverly 350 ST, CRF1000
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
turistux rašė:Žinutės nuoroda Dar karta pasitirtino mano nuostata, kad daugiau niekad nepirksiu baiko be ABS. Na, nebent jau visiskai prispaustu finansai.
ABS gerai, bet ne ABS vairuoja o žmogus. Jai nebūtų prarades dėmesio ir važeves ne paskui vedlį viskas būtų gerai.
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
turistux rašė:Žinutės nuoroda Dar karta pasitirtino mano nuostata, kad daugiau niekad nepirksiu baiko be ABS. Na, nebent jau visiskai prispaustu finansai.
Nereikia vien ABS pasikliauti, ir bukai spausti stabdi
Butent sitoje situacijoje isgelbetu vedlio patirtis ir atsargumas. Nors visko pasitaiko gyvenime, krentame ir lygioje vietoje.
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
4xRG rašė:Žinutės nuorodaturistux rašė:Žinutės nuoroda Dar karta pasitirtino mano nuostata, kad daugiau niekad nepirksiu baiko be ABS. Na, nebent jau visiskai prispaustu finansai.
ABS gerai, bet ne ABS vairuoja o žmogus. Jai nebūtų prarades dėmesio ir važeves ne paskui vedlį viskas būtų gerai.
Jei bobutė būtų su kiaušiniais, tai būtų diedukas. ABS tam ir skirtas, kad taisytų klaidas. O tikimybė važiuoti be klaidų niekada nebus artima nuliui. Aš renkuosi susimokėti papildomus pinigus už mano klaidų korekciją- ABS. Tiesa, iki šiol man nėra suveikęs priekinis be mano specialaus išprovokavimo, tačiau tegul jau jis ten būna.
Beverly 350 ST, CRF1000
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
tas pats mocas, ta pati degalinė prieš 3(?) metus, kai per dieną vienas įveikęs Čekiją ir Lenkiją tiesiogine to žodžio prasme bučiavau gimtinės žemę
Re: Kelionė į Slovakiją (beveik)
Dvi dienos išvažinėtos, lietus ir lietus.. pasitikau draugus netoli Bialystoko ir šiąnakt čia leidžiam. O ryt namo!
cbr600rr
klx250s
f900gsa
klx250s
f900gsa
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra