APL 2016 (2016.07.02-08) Kelionė aplink Lietuvą (Atnaujinta 2016.04.26)

[Tinkladraskis]

Rytoj prasideda registracija į APL'ą.

Ieškau komandai draugų.
Kas norit kartu su manim?

[Tinkladraskis]

Šiuo metu komanda "Motociklininkai.lt" jau turi tris narius.
Važiuojantys motociklai:
Kawasaki KLR650
Yamaha Tenere
BMW 650GS Dakar

Ieškom dar bent vieno bendraminčio į mūsų komandą.

[4xRG]

Tik vėlevą nepamirškit pasiimti

[Tinkladraskis]

ilgai neatlaikys

[turistux]

Kiba ir man reikia kokio KLR'o...

[Tinkladraskis]

Žinutės nuoroda Kiba ir man reikia kokio KLR'o...

KLR yra pigiausias motociklas bekelei.
Paprasta technika, virš 25 metų gaminamas modelis beveik nepakitęs, nebaisiai galingas, patikimas ir pigus

JAV tai vienas populiariausių motociklų tarp mėgstančių nulipti nuo asfalto.

[turistux]

Žinutės nuoroda

Žinutės nuoroda Kiba ir man reikia kokio KLR'o...

KLR yra pigiausias motociklas bekelei.
Paprasta technika, virš 25 metų gaminamas modelis beveik nepakitęs, nebaisiai galingas, patikimas ir pigus

JAV tai vienas populiariausių motociklų tarp mėgstančių nulipti nuo asfalto.

Padariau pardavimų puslapių apžvalgą ir pamačiau, kad DRZ400 pirkti nėra. Tada sužinojau, kad Kwaki KLX400 yra tas pats Suzukis DRZ400, tačiau jų pirkti taip pat nėra. Afigiet, kur dingo šie buvę populiarūs motociklai??? Jau visi nusibaigė, taip išeina?

[Tinkladraskis]

Padangos jau nupirktos. Nekantrauju jas kitą savaitę išbandyti.

[Tinkladraskis]

Rytoj bandomasis važiavimas

[4xRG]

Žygio motociklais „Aplink Lietuvą 2016“ pradžia
Šaltinis: 15min

[mykolaila]

Žinutės nuoroda Žygio motociklais „Aplink Lietuvą 2016“ pradžia
Šaltinis: 15min

55, 73 foto - DCDL, 76 - Tikladraskis

[Marionis]

Žinutės nuoroda

Žinutės nuoroda Žygio motociklais „Aplink Lietuvą 2016“ pradžia
Šaltinis: 15min

55, 73 foto - DCDL, 76 - Tikladraskis

73 foto jau visai kita Africa

[Plasnart]

Žinutės nuoroda

Žinutės nuoroda

Žinutės nuoroda Žygio motociklais „Aplink Lietuvą 2016“ pradžia
Šaltinis: 15min

55, 73 foto - DCDL, 76 - Tikladraskis

73 foto jau visai kita Africa

Čia Lietuvoj tų Africų nors vežimu vešk Nors važiuojant skandinavijoje per 6000 km tik vieną tematėm

[MrDonas]

Šiek tiek nuotraukų iš pirmos dienos.

[Tinkladraskis]

APL2016 įspūdžiai


1. diena (Medininkai - Zervynos) 275 km


APL`e startavo iš viso 99 dalyviai (pagrindinis ir pažintinis APL`as).
Registracija ir bagažo atidavimas vyko prie Yamaha salono Vilniuje. Po to visi pervažiavome į Medininkus.
Kelionė aplink Lietuvą prasidėjo nuo Medininkų pilies.

Startinė nuotrauka (aut. Enduroclub.lt)

Mūsų komandą Motociklininkai.lt sudarė penki nariai.
Motociklai pagal svorį BMW R1150GS, Honda Africa Twin, Yamaha XT660 Tenere, BMW F650GS, Kawasaki KLR650 Tengai.

Motociklininkai.lt komanda (aut. Enduroclub.lt)

Pirma diena buvo saulėta ir karšta. Apšilimui buvo pasivažinėjimai Medininkų apylinkėse per pievas ir miško keliukus.
Pačioje pradžioje kelis kartus teko daryti apylankas, nes dviejose vietose sodybų ir privačių valdų savininkės griežtai neleido važiuoti per jų teritoriją. Antrąjį kartą kaimyninės sodybos savininkai mielai praleido pro savo valdas, bet gilaus upeliuko ir pelkės be tiltelio įveikti net nebandėme. Todėl padarėme apie 5-10 km lankstą.
Po to gerai sušilome irdamiesi per miško kirtimą. Jis buvo išvagotas giliomis provėžomis, tačiau šias paslėpė aukštos žolės ir krūmynai.
Didžiulė pramoga tapo Merkio brastos kirtimas. Vandens pakankamai ir dauguma važiavusių prisėmė pilnus batus vandens.
Mačiau bent kelis nelaimelius, kurių motociklai prisėmė vandens. Tuomet vyko vandens išpylimas iš duslintuvų ir oro filtrų džiovininimai.
Kiek žinau, visi tęsė savo kelionę.

Merkio brasta (aut. Gediminas Č. rally-video.eu)

Talka po Merkio brastos (aut. enduro-club.lt)

Vėliau kelionė sekė pievomis ir miškais iki Lietuvos "apendikso". Čia nulėkėme beveik iki Dieveniškių ir supratome, kad suksime ratą prieš "eismą".
Taigi grįžome ir pradėjome apvažiavimą gilaus smėlio keliu miškais. Beveik pačioje pradžioje sutikome gilią smėlėtą įkalnę, kurioje krito BMW Dakar'as. Greičio nebuvo, smėlis minkštas, bet... čia praleidome sekančias 1,5 val., nes motociklas nebeužsivėdė.
Po ilgos diagnostikos buvo rastas gedimas: nebeveikė užvedimo mygtukas ir dar viena elektroninė vieta. Viskas buvo perrinkta ir motociklas užsivedė ir pajudėjome toliau.

Įkalnė

Slepiamės į šešėlį

BMW'o diagnostika ir remontas

Įveikus pusę rato paaiškėjo, kad ankstesnio kritimo metu BMW'ui sulinko vairas. Važiuoti bekele toliau buvo neįmanoma, nes bandant laikyti vairą tieisiai, motociklas važiuodavo į šoną ir krisdavo. Taigi BMW'ą išsiuntėme namo į Vilnių keistis vairo į atsarginį, kuris gulėjo garaže.
Pakeliui į Vilnių motociklas dar geso ir streikavo, bet su aplinkinių pagalbą pasiekė namus.

Mes toliau tęsėme kelionę karštyje. Per visą dieną aš sugebėjau išgerti apie 5 L vandens... buvo tikrai karšta ir dulkėta.

Varėną pasiekiemė tik apie 21 valandą. Ten kuras, vanduo ir paskutinis etapas iki Zervynų.
Čia trackas bus pasiuntė tiesiai kvartaline linija, kurios kopos nepadarytų gėdos Kuršių Nerijai.
Įveikėme pirmą pakilimą ir ėmė ieškoti apylankos. Nebebuvo jėgų ... visgi teko įveikti dar vieną smėlingą įkalnę, padėti užkilti Tenerei ir GS'ui ir jau lėkėme miškų keliukais. Zervynose buvome apie 21:30-22:00 val.

Palapinės statymas, vakarienė ir pirtis. Maudynės šaltoje Ūloje jau vyko tamsoje

Zervynos bagažas (aut. Enduroclub.lt)

Zervynos nakvynė (aut. Enduroclub.lt)

Zervyno vakarienė (aut. Enduroclub.lt)

2. diena (Zervynos - Vištytis) 271 km

Vakare gulant miegoti sklandė informacija, kad pajūryje Bliuzo naktys buvo atšauktos dėl didžiulės audros.
Rytas prasidėjo anksčiau nei norėjosi, apie 4:30 pabudau nuo galingo dundesio. Išlindus iš palapinės pamačiaus didžiulius tamsius debesis, kurie artėjo prie mūsų. 5:00 val. pradėjau krautis daiktus ir norėjau surinkti palapinę prieš prasidedant audrai, bet nespėjau.
Taigi pasislėpiau palapinėje ir per lietų išmiegojau iki 7 val.

Antroji diena prasidėjo puikiai. Pirmą važiavimo pusvalandį lėkėme pasakiškai per gražius pušynus. Drėgnas smėlėtas miško kelias nedulkėjo ir buvo tikra palaima važiuoti. Tada prasidėjo lietus ir tęsėsi jis visą dieną. Lijo nuolat su nedidelėmis pertraukomis.
Miškuose artėjant prie Druskininkų matėme labai daug išvartytų arba per pusę perlaužtų pušų. Šimtai išvartytų medžių užtvėrė mums kelią ir teko juos apvažiuoti samanomis. Kartą susirinko nemaža grupė motociklininkų ir visi bandėme išlaviruoti tarp suverstų medžių.
Prakaitas viduje, lietus išorėje... APL'as visame grožyje.

Prieš pat Druskininkus išlindome ant asfalto ir jau važiavome į miestą užsipilti kuro ir išgerti šiltų gėrimų.
Jau atrodė, kad viskas bus gerai, bet mieste vienoje sankryžoje dariau posūkį į dešinę, slydau ir griuvau.
Motociklas ir aš gerai pačiuožėme, bet nieko neužkabinome. Nors dėjausi alkūne, pečiu ir galva į asfaltą, bet apsaugos suveikė ir nesusižeidžiau.

Išgąsdinau šaligatviu einančias tris močiutes, kurios dievogojosi, kad vos jų nepartrenkiau
Matyt pasakos, kad atlėkiau iš niekur milžinišku greičiu...

Pasirodo galinė padanga buvo tuščia.
Šalia buvo parduotuvytė ir stovėjimo aikštelė. Čia mane komandos draugai ir pamokino keisti kamerą.
Pasirodo kažkur į padangą susmigo ilgas vinis. Kamera po truputį leido orą ir posūkio metu arba kiek anksčiau pramušė kamerą dar vienoje vietoje.

Vinis kaltininkas

Lietuje vėl praleidome apie valandą, kol pakeitėme kamerą ir priputėme ratą. Šalta, šlapia ir dar vidury Druskininkų.

Ekologiškas padangų keitimo servisas

Degalinėje pilnai prisipučiau padangą, išgėrėme arbatos ir užkandome.
Desertui teko stumdyti mano motociklą, nes akumas visas jėgas anksčiau išeikvojo elektrinei pompai.
Taigi iš dešimto karto užsivedžiau.

Trumpam sustojome prie parduotuvės. Paklausiausia prekė buvo sausos kojinės ir gore-tex (šiukšlių maišai ant sausų kojinių).
Supratome, kad sugaišome labai daug laiko, todėl nusprendėme iš Druskininkų važiuoti tiesiausiu keliu iki Vištyčio, kad spėtume iki tamsos.
Sekantys 100 km asfaltu per lietų, kiaurai permirkus šaltame vėjyje buvo labai įsimintini. Nuolat sukosi mintys apie hipotermiją.
Stojome Lazdijų degalinėje pasišildyti.

Čia sutikome lietuvius baikerius, kurie grįžta iš Slovakijos į Lietuvą.
Jie irgi naudojo didesnio formato gore-tex (120L maišai ant striukės) kūno apsaugai nuo lietaus.
Pabendravome ir toliau į kelią.

Pagaliau atvyko į Vištytį ir mūsų kempinge pirmu reikalu išsinuomavome namelį. Miegoti lietuje nebuvo jokio noro.
Pakeliui mes ir daugelis kitų dalyvių supirkome visus fenus apylinkėje ir vakare vyko didysis batų ir drabužių džiovinimas.

Stovyklavietėje jau mūsų laukė komandos draugas, kuris Vilniuje pasikeitė motociklo vairą ir per audras atkeliavo iki mūsų.

Čia pat mano Kawasakis nusprendė nebeužsivesti, todėl po vakarienės išsigiedrijo oras ir vyrai ėmėsi mano motociklo remonto.
Išsiaškino, kad sugedo mano užvedimo mygtukas. Taigi pravedė laidą iki tolimųjų šviesų pamirksėjimo mygtuko ir motociklas atgijo.
Dar išvedė laidą į šoną, kad galėčiau atjungti Garmin`o elektros tiekimą jeigu akumas nusilptų. Netgi sutvarkė stringantį Garmino laikiklį.

Kawasaki elektros darbai

Kitą rytą maudynės Vištyčio ežere, ant saulės dar padžiovinom drabužius ir patraukėme toliau.

Prieš startą Vištytyje

3. diena (Vištytis - Rusnė) 245 km

Diena buvo gana permaininga tai saulė, tai apsiniaukę, tai lietus ir vėl iš naujo.

Pagrindinis apšilimas įvyko greituose ir ką tik atnaujintuose žvyrkeliuose ir iš karto po jų užliejamos pievos purvyne prie pat Jurbarko.

Užliejama pieva prie Jurbarko

Jurbarke papietavome įprastoje motociklininkų vietoje - šašlykinėje. Mums užsisakius maisto atėjo restorano vadovė pasiteirauti ar šiandien vėl TA diena, kai mūsų bus daug. Patvirtinome ir ji išsskubėjo ruoštis sekanties svečiams.

Šią dieną įdomiausias iššūkis buvo važiavimas pačia Panemume. Pievų takelius keisdavo pasimurkdymas šlapiame juodžemyje arba purve pačiame upės krante. Šiame etape galima buvo pasižvalgyti iki soties plačių horizontų ir gana aktyviai važinėtis siaurais takučiais.

Panemunės horizontai

Pusiaukelėje trūko mano motociklo sankabos trosas. Turėjau atsarginį, todėl pakeitimui užtrukome 10 minučių.

Sankabos troso keitimas

Pasilinksmininui mūsų afrikistas nusprendė aplankyti Nemuno salą. Lėtai, bet užtikrintai akmenimis pervažiavo į kitą brastos pusę.
Saloje jokių karvių nebuvo, todėl apsukęs ratą patraukė atgal į kontinentinę Lietuvą. Bet orai nusprendė, kad laikas eilinei lietaus dozei.
Važiuojant dideliais akminimis atgal ėme pliaupti galingas lietus ir akmenys tapo slidūs. Pasikankinimo, motociklo tampymo iš gilesnių duobių ir komandinio moco stumdymo buvo pakankamai Nemuno salos iššūkis užtruko gerą pusvalandį.
Dar važiuodamas į priekį komandos draugais prasitarė - kokio velnio aš čia lindau

Vėliau bus šios pramogos video.

Kai mes iškrapštėme savo Afriką iš brastos, atvažiavo KTM'ai. Su lengvu hardu brasta buvo įveikta per kelias minutes.
Štai jums ir tinkamas motociklas tinkamoje vietoje.

Nemuno sala

Vakarėjant atvykome į Rusnę. Labai gražus sutvarkytas miestelis.
Mus, kaip visad, labai draugiškai priėmė kaimo turizmo sodybos "Pakalnės vingis" savininkai.
Net leido išsiskalbti drabužius. Dėl pamario vėjų drabužiai išdžiuvo per kelias valandas.

Pakalnės vingis

4. diena (Rusnė - Karklė) 116 km

Tradiciškai vadinama poilsio diena. Tik 116 km ir iš jų asfalto bent 50 km.
Įdomesnis pravažiavimas buvo gruntiniu keliu palei Vilhelmo kanalą bei paskutiniai keli kilometrai prieš Klaipėdą giliame smėlyje.

Jeigu kažkas turėjo noro pagadinti sau gyvenimą, tai ir darė giliame smėlyje arba jau Klaipėdos senamiestyje.
Kiek girdėjau, smėlynuose kažkas rado sau tinkamą medį, o kitas senamiestyje sugebėjo nusiversti ir pagasdinti aplinkinius.
Lyg buvo ir kitokių avarijų, bet iki mano ausų nepriėjo.

Taigi atvažiavę į Klaipėdą, kaip ir daugelis kitų dalyvių, apsilankėme Yamaha salone pasiremontuoti, išsiplauti oro filtrus ir pasiprekinti.
Labiausiai ieškoma detalė: stabdžių kaladėlės.
Ieškojau ir apatinių kelnių, naujų krosinių akinių, filtro plovimo skysčio, bet viskas buvo išpirkta...
APL'as vėl atėjo netikėtai

Yamaha servisas

Honda Yamaha servise

Plaunam filtrus

Susitvarkę techninius reikalus patraukėme į Karklę. Ten Žiogo kempinge buvome anksčiau už autobusiuką.
Taigi pirmą ir vienintelį kartą galima buvo ramiai pasedėti ant suoliuko ir pabendrauti.

Enduro vakarienė

Po vakarienės įvyko tradicinės "stabdžio" (a.k.a. lėčiausio motociklininko) varžybos.
Linksma pramoga su daug azarto. Jėgas bandė sunkūs enduro, lengvi enduro ir net scrambleris.

Lėčiausio motociklininko varžybos

Po to neilgos maudynės jūroje, kuri buvo šiltesnė už Ūlos upę ir vakarinės diskusijos su bendraminčiais apie padangas, stabžius, variklius ir motociklus.

Baltijos Jūra nuo Olando kepurės

5. diena (Karklė - Biržai) 417 km

Ir išaušo ilgiausia APL'o diena. 417 km kelionė iš Karklės iki pat Biržų...

Kaip ir buvo žadėta, šiandien buvo žvyreklių diena. Absoliuti dauguma kilometrų buvo siauresniais ar platesniais žvyrkeliais.
Buvo momentų, kai žvyrkeliai panašesni į greitkelius nei kaimo vieškelius. Čia galingi didieji motociklai mėgavosi savo galios ir svorio pranašumu.
Kalba eina, kad kruizinis greitis žvyrkeliuose buvo laikomas apie 110km/h. Greičio rekordai siekė tarp 120 iki 160 km/h.
Baisu net pagalvoti...

Dar pirmoje dienos pusėje priekyje važiuojantys komandos nariai "nesusišnekėjo" ir abu plačiai įvažiavo į žvyruotą posūkį.
Antrajam su GS`u neliko vietos ant žvyro ir jis išlėkė į dirbamą lauką. Nors pats skrido nuo motociko, bet nusileido minkštai purioje žemėje.
Motociklas irgi nesugedo, gal tik eilinį kartą nulūžo galinis posūkis.

Šioje dienoje be kilometrų vaikymosi buvo ir keli įdomesni momentai, tai važiavimas geležinkelio tiltu per Ventos upę. Kojos dreba visiems, kai tenka važiuoti siauru takučiu pabarstytu stambia skalda, o šalia tilto kraštas ir keliasdešimt metrų apačioje tekanti Venta. Kadangi šįkart važiavome iš vakarų, todėl buvo lengvesnė užduotis pervažiavus tiltą nusileisti nuo pylimo. Mes persinešėme motociklus per bėgius ir sėkmingai nusileidome kitoje šlaito pusė.

Antra įspūdinga vieta buvo klinčių karjeras šalia Naujosios Akmenės cemento gamyklos. Turėjome ilgoką priverstinę pertrauką kol per miestą šniokštė eilinė stipri liūtis. Pietavome ir ilsėjomės naujoje Naujosios Akmenės autobusų stotyje.
Kai lietus nuslūgo, patraukėme į karjerą. Jis, kaip ir priklauso, tapo viena didele purvyne. Įdomiausia buvo įveikti stačią ilgą įkalnę. Viskas atrodo lengva, bet įkalnės pradžioje buvo milžiniška bala, todėl negali iš anksto įsibėgėti.
Mums pasisekė ir visa komanda be problemų užkilome į kalną ir išsilaisvinome iš karjero.

Toliau sekė ilgi kilometrai ant drėgno žvyro, kol antrąjį kartą negriuvau.
Šįkart tai buvo S formos asfaltuota nebenaudojamo geležinkelio pervaža. Nors iš anksto pristabdžiau, bet įvažiuodamas į pervažą, suvokiau, kad neįsipaišysiu į posūkį ir atsitrenksiu į šoninius atitvarus. Dėjau per abu stabdžius ir paguldžiau motociklą.
Gana stipriai trenkiausi dešiniu šonu ir šalmu į asfaltą. Motociklas šonu nučiuožė ant šlapio asfalto.

Po kelių akimirkų stojausi ir stabdžiau atvažiuojančią sekančią komandą, kad ant manęs neužlėktų.
Jie kartu su maniškiais padėjo man pasistatyti motociklą. Sužeidimų išvengiau (nors dešinį petį dar maudžia praėjus keturioms dienoms). Motociklas irgi liko sveikas.

Pajudėjau toliau ir supratau, kad šioje vietoje esančiame kaimelyje praeitais metais ūkininkas man virino nulūžusią pavarų jungimo kojelę.
Tampa man ypatinga vieta.

Draugai pradėjo juokaiti, kad tapau tikru endurininku. Kai tik asfaltas, taip ir griūnu.

Po to sekė dar daugybė kilometrų palei vienkiemius ir kaimus. Tolumoje matėsi gausūs tamsūs debesys, o mums švietė saulė.
Visgi atvažiuodami į Biržus pasivijome lietų ir buvome gerai išmaudyti.

Pirmieji finišavusieji Biržų aerodrome

Toliau sekė linksmas vakaras Biržų aerodrome su labai skaniu maistu ir linksmais pokalbiais apie motociklus bei muziką.
Iš nešiojamos kolonėlės ir plastikinio lietvamzdžio likučių muzika buvo pagarsinta. Puiki atmosfera nors ir viskas drėgna.

Motogaražinis tūsas

6. diena (Biržai - Vėlūnai) 297 km


Šią dieną orai nuėjo į antrą planą, nes turėjome kelis didelis iššūkius ir įvykius.

Pradžiai važiavome per Biržų girią, kuri yra išvagota kvartaliniais keliukais su lygiareikšmėmis sąlygomis kas 200 m.
Buvo sunku kas kelis metrus stabdyti ir žvalgytis ar niekas neatlekia iš šono. Vėliau pristabdymai prie sankryžų vis rėtėjo. Didėjo greitis ir adrenalino kiekis kraujyje.

Taip palengva miškais ir laukais artėjome prie legendinės Varadero alėjos. Visgi didžiausias iššūkis buvo visai kitoje vietoje - 1 km prieš Varadero alėją. Tai miško kirtimas, kurį išvagojo dideli miškovežiai ir apsėmė lietaus vanduo. Vat čia motociklininkai leido vidutiniškai nuo pusvalandžio (tie, kam pasisekė atvažiuoti vėliau ir rasti pramintą sausą taką) iki trijų valandų (tie, kas pirmi atvažiavo ir klimpo giliame purve).

Kirtimas jau čia pat

Kirtimas 1

Kirtimas 2

Teko matyti afrikas, kurios pliurzoje paskandino oro filtrus ir juos džiovino. Teko matyti kitą motociklą, kuris giliausioje tešlynėje pametė grandinę. Teko matyti Yamaha, beveik iki sėdynės pasodintą gililiame purve.
All inclusive atostogos ir poilsiautojų netrūko.

Maudynės

Poilsiautojai kirtime

APL'o poilsiautojas

Numesta grandinė

Mes čia užtrukome apie valandą, kol apsukome GS'ą, išsistųmėme Tenere.


Po to Varadero alėja atrodė kaip vaikų žaidimas.
Pagrindinę alėjos duobę pilną vandens įveikėme tik su vienu nuostoliu. Dakaras šoko į ją ir neišlaikęs pusiausvyros atsigulė į vandenį.
Motociklo neužsėmė, bet vairuotojas buvo kiaurai šlapias.
Durypynus įveikėme be didesnių vargų. Tik aš kelis kartus strigau ir mane statė ant kojų ir stūmė pirmyn.

Atsikvėpimas prieš Varadero alėją

Vėliau sekė persirengimas, pietūs Obelių degalinėje ir tolimesnė kelionė.

Užsukome prie Stelmužės ąžuolo, po to aplankėme Visaginą ir nukeliavome prie trijų valstybių sankirtos.

Visagino AE

Stelmužė

Jau atrodė, kad nieko daugiau neįvyks ir likusius 15 km iki stovyklos ramiai nusigausime. Bet įvažiavome į karvių ganyklą, kur ankstesni važiuotojai paliko nuleistą elektrinio piemens virvę. Ankstesnė grupė pravažiuodama pabaidė karves, viena jų išlėkė už ganyklos ribų.
Tuomet karvių banda išskyrė mūsų komandą. Pirmesniuosius nusivijo banda karvių, o mus atakavo bulius ir telyčia.
Gazavimai, pypsėjimai ir kiti gasdinimai gyvuliams buvo nemotais. Jie atsistojo ant kelio ir nebesiruošė trauktis.

Prieš gamtą nepakovosi, taigi apsisukome ir grįžome ieškoti apylankos.

Vėlūnuose parsiradome tik apie 22:30. Tai buvo ilgiausia ir fiziškai sunkiausia diena visame APL'e.


7. diena (Vėlūnai - Medininkai) 232 km

Paskutinę dieną saulė mus šiek tiek pamalonino, bet lietus ir apsiniaukęs oras taipogi priminė apie save.
Organizatoriai liepė paskutinę dieną neatsipalaiduoti, nes dėl atsipalaidavimo šią dieną įvyksta daug avarijų.

Važiavimas nebuvo sudėtingas, nes turėjome nemažą gabalą lygaus kelio.

Visgi buvo ir pasivažinėjimo per pievų ir miškų kelius.
Čia vienoje miškingoje vietoje ir turėjome savo dienos įvykį. Žvyruotame minkštame kelyje važiavome gana tankiai grupėje ir viename posūkyje GS'as neįsipaišė į posūkį ir minkštame žvyre paguldė savo motociklą.

Paskui iš posūkio važiuodamas Dakaras pamatė kliūtį, bet nebespėjo išlaviruoti ir guldė paskui ant žemės.
Dakaras įvažiavo gulinčiam GS'ui į užpakalį ir tai buvo geriau nei pervažiuoti, nes būtų sužalojęs GS'o vairuotoją.
Rezultatas: sudaužytas GS'o galas (sudaužyta galinė lempta ir plastikai, nudaužta pusė metalinės bagažinės, aplaužytas galinio rato purvasaugis) ir sulankstytas Dakaro priekinis purvasaugis. Motociklininkai sveiki.

išdraskytas GS'o galas

Po šio incidento sekė jau ramesnis pasivažinėjimas gražiomis apylinkėmis iki Medininkų.

Finišavome Medininkuose, čia sulaukėme dar lietaus, po to vakarienės.
Daugumai grįžus įvyko diplomų ir antsiuvų įteikimas komandoms.

Komanda

APL'o finišas Medininkuose

Abu organizatoriai Andrius ir Aldona visą APL'ą taip pat įveikė ant motociklų.

Aldona finišuoja Medininkuose

APL'as baigėsi, tegyvuoja APL'as.

[Tinkladraskis]

Aprašymas pabaigtas.
Video bus po dienos kitos.

[MrDonas]

APL 2016: Merkys

[Marionis]

O kam reikia gazuot važiuojant per tą brastą? kad efektingiau būtų ar kad nugriūt?

[MrDonas]

Žinutės nuoroda O kam reikia gazuot važiuojant per tą brastą? kad efektingiau būtų ar kad nugriūt?

Pirmi kilometrai, visi dar kupini jėgų

[Tinkladraskis]

Žinutės nuoroda O kam reikia gazuot važiuojant per tą brastą? kad efektingiau būtų ar kad nugriūt?

Čia viskas logiška. Ateini su greičiu priekis stumia bangą, atitinkamai žemiau vandens prie sėdynės kur yra oro filtras.
Mokslas valdo!

Kitas variantas, kai labai gilu ir užpila duslintuvą, tuomet geriau stipriai gazuoti, kad nepribėgtų į jį vadens.

O šiaip tai linksma po to į save iš šono pažiūrėti tokiuose video.