2017 m. Alpės
2017 m. Alpės
kas gali buti geriau kaip pradeti sekmadieni su dar viena, tiksliau dviem, puikiomis keliones dienorascio dalimis. aciu tau Don... oi aciu tau Plasnartai
2017 m. Alpės
10 diena
Tradicinis rytas ir ritualai kempinge. Šią dieną numatytas reikšmingas kelionės taškas – pasivaikščiojimas kalnuose juodai įvertinta trąsa. Nemažas kelio galas iki pasivaikščiojimo pradžios. Jau reiktų sakyti eilinį kartą navigacija iškrečia pokštą ir “rekomenduoja” kirsti kampą “artimesniu” keliu. Nusukus nuo kelio jis pasirodo visai vingiuotai smagus, bet po keletos kilometrų baigiasi asfaltas. Bendrakeleiviui su asfaltiniu mocu tenka grįžti ir važiuoti pagrindiniu keliu, o mes bandome įveikti bekelės atkarpą. Didesni akmenys reikalauja daugiau dėmesio ir tenka prisiminti enduro pamokas. Po keletos kilometrų vėl asfaltas ir visi susitinkame pakeliui. Pakylame į 1900 m. aukštį – ten prasideda kelionė pėsčiomis. Randame pilnutėlę automobilių stovėjimo aikštelę – vaikščiojimas kalnuose populiarus užsiėmimas. Persirengiame laisvesne apranga ir startuojam. Gerai, kad navigacijoje tikslus kelio žemėlapis, nes kalnuose apstu skirtingų trasų ir takelių. Jau po kelių šimtų metrų kopimo aukštyn suprantu, kad reikia lėtinti tempą, nes širdis gali ir „neatlaikyti“. Kolegos duotas indikatorius nuojautą patvirtina - širdies ritmas pavojingai aukštas. Pradžioje dėl fizinio krūvio ir mažesnio deguonies kiekio ore viskas normalu, bet pusiaukelėje pakilus iki 2500 m. aukščio dėl stačių šlaitų juokai nebeima. Vis sutinkame jau grįžtančius keliautojus, o mes dar nuėjome tik vieną trečdalį kelio. Viena keliautojų grupelė apsiginklavusi iki ausų kalnų keliavimo atributika keletą kartų paklausia ar mes tikrai žinome kur einame ir siūlo net grįžti atgal kol nesutemo. Pamačius statų kopimą aukštyn skardžio kraštu vyriškumas kažkur išgaruoja. Akimirką stabtelim ir svarstom alternatyvą grįžti. Pasistiprinę atgaunam jėgas ir vis dėlto nusprendžiam pabaigti nuplanuotą žygį. Keletas pavojingų atkarpų prisilaikant klibančio lyno. Su vis dažnesniais sustojimais, kad specialiai netreniruota širdis neišliptų iš savo vietos, pasiekiam aukščiausią tašką – beveik 3000 m. aukštį. Jau saulei pradedant leistis suskubame takeliu žemyn. Artėjant prie aikštelės vis dėlto kojos duoda signalą, kad tokiems iššūkiams reiktų pasiruošti labiau. Šiaip ar taip kilometras aukštyn ir žemyn bei 14km ilgio ratukas vien kojomis nėra lengvas išbandymas. Įveikta juoda trasa pakelia ūpą. Susiradę artimiausią kempingą atžymim nuotykį šaltu be alkoholiniu alumi
46.822623, 12.770937
Hikingo trasa
Maršrutas
Tradicinis rytas ir ritualai kempinge. Šią dieną numatytas reikšmingas kelionės taškas – pasivaikščiojimas kalnuose juodai įvertinta trąsa. Nemažas kelio galas iki pasivaikščiojimo pradžios. Jau reiktų sakyti eilinį kartą navigacija iškrečia pokštą ir “rekomenduoja” kirsti kampą “artimesniu” keliu. Nusukus nuo kelio jis pasirodo visai vingiuotai smagus, bet po keletos kilometrų baigiasi asfaltas. Bendrakeleiviui su asfaltiniu mocu tenka grįžti ir važiuoti pagrindiniu keliu, o mes bandome įveikti bekelės atkarpą. Didesni akmenys reikalauja daugiau dėmesio ir tenka prisiminti enduro pamokas. Po keletos kilometrų vėl asfaltas ir visi susitinkame pakeliui. Pakylame į 1900 m. aukštį – ten prasideda kelionė pėsčiomis. Randame pilnutėlę automobilių stovėjimo aikštelę – vaikščiojimas kalnuose populiarus užsiėmimas. Persirengiame laisvesne apranga ir startuojam. Gerai, kad navigacijoje tikslus kelio žemėlapis, nes kalnuose apstu skirtingų trasų ir takelių. Jau po kelių šimtų metrų kopimo aukštyn suprantu, kad reikia lėtinti tempą, nes širdis gali ir „neatlaikyti“. Kolegos duotas indikatorius nuojautą patvirtina - širdies ritmas pavojingai aukštas. Pradžioje dėl fizinio krūvio ir mažesnio deguonies kiekio ore viskas normalu, bet pusiaukelėje pakilus iki 2500 m. aukščio dėl stačių šlaitų juokai nebeima. Vis sutinkame jau grįžtančius keliautojus, o mes dar nuėjome tik vieną trečdalį kelio. Viena keliautojų grupelė apsiginklavusi iki ausų kalnų keliavimo atributika keletą kartų paklausia ar mes tikrai žinome kur einame ir siūlo net grįžti atgal kol nesutemo. Pamačius statų kopimą aukštyn skardžio kraštu vyriškumas kažkur išgaruoja. Akimirką stabtelim ir svarstom alternatyvą grįžti. Pasistiprinę atgaunam jėgas ir vis dėlto nusprendžiam pabaigti nuplanuotą žygį. Keletas pavojingų atkarpų prisilaikant klibančio lyno. Su vis dažnesniais sustojimais, kad specialiai netreniruota širdis neišliptų iš savo vietos, pasiekiam aukščiausią tašką – beveik 3000 m. aukštį. Jau saulei pradedant leistis suskubame takeliu žemyn. Artėjant prie aikštelės vis dėlto kojos duoda signalą, kad tokiems iššūkiams reiktų pasiruošti labiau. Šiaip ar taip kilometras aukštyn ir žemyn bei 14km ilgio ratukas vien kojomis nėra lengvas išbandymas. Įveikta juoda trasa pakelia ūpą. Susiradę artimiausią kempingą atžymim nuotykį šaltu be alkoholiniu alumi
46.822623, 12.770937
Hikingo trasa
Maršrutas
HONDA CRF1000
2017 m. Alpės
Vat šita kelionės dalis buvo baisiausia ir įdomiausia.
Ir taip, gerai, kad paėmiau kardio monitorių, nes pasirodė, kad ant Domo gali kraut kiek nori - pas jį pulsas 120 bpm, o vat mūsų su Plasnart - panašiai prasta padėtis - vos tik sparčiau paeini, kyla iki 170 bpm ir daugiau, kas pagal mūsų amžių yra netoli ribotuvo . Bet kai seki pulsą, pristabdai jam užkilus, tuomet nenusivarai iki pabaigos, ir pasekmių rimtų nesijaučia...
Ir taip, gerai, kad paėmiau kardio monitorių, nes pasirodė, kad ant Domo gali kraut kiek nori - pas jį pulsas 120 bpm, o vat mūsų su Plasnart - panašiai prasta padėtis - vos tik sparčiau paeini, kyla iki 170 bpm ir daugiau, kas pagal mūsų amžių yra netoli ribotuvo . Bet kai seki pulsą, pristabdai jam užkilus, tuomet nenusivarai iki pabaigos, ir pasekmių rimtų nesijaučia...
Beverly 350 ST, CRF1000
2017 m. Alpės
Decoy rašė:Žinutės nuoroda Pensija
Nu kaip pensijines savijautos diedukui tai visai neblogai dar gaunasi
HONDA CRF1000
2017 m. Alpės
patyre alpinistai turistuks ir plaZnartas nusprende man subtiliai atkersyti uz Italijos senamiescius, kavas ir picas tik pamirso perspeti, kad reikia pasitepti veida saules kremu; vakare negalejau atsigrozeti nusilupusia nosimi
2017 m. Alpės
Dabar dėlioju planą, kur su šeima pavažiuot ir nors sakiau, kad nafik - pavojinga ten ta trasa su vaiku eiti, bet kažko nuojauta kužda, kad nafik tuos pavojus - reik ten dar kartą užsiropšt ir vaikui parodyt.
Beverly 350 ST, CRF1000
2017 m. Alpės
turistux rašė:Žinutės nuoroda Dabar dėlioju planą, kur su šeima pavažiuot ir nors sakiau, kad nafik - pavojinga ten ta trasa su vaiku eiti, bet kažko nuojauta kužda, kad nafik tuos pavojus - reik ten dar kartą užsiropšt ir vaikui parodyt.
Palik tu tą vaiką ramybėje. Užaugs ir pats nuspręs kur ir kiek jam kopti gyvenime reikia Šeimą gali palikti restorane, o užlipęs pamojuosi nuo viršūnės
HONDA CRF1000
2017 m. Alpės
11 diena
Ar nusiteikimas ar šiaip jau pripratimas, bet ryte kojos pakankamai tolerantiškai klauso ir nestabdo keliauti toliau. Šios dienos planuose simboliška pertrauka – vėl aplankom didesnį Austrijos miestą Zalcburgą. Prieš senamiesčio turą aplankom Louis motoprekių parduotuvę. Pradžiai prekių pasirinkimas atrodo didelis, bet kai reikia kažko kontretaus tas pasirinkimas neatrodo toks didelis. Aplankom senamiestį. Įsimena netradicinės perėjimuose tarp gatvių vitrinos. Austriška soti vakarienė ir vėl sutemus pasiekiam palapines kempinge. Šį kartą naktis ne tokia rami. Apie vidurnaktį susikaupę lietaus debesys su perkūnija patikrina kaip mes pasiruošę krituliams ir vėjui. Tik paryčiais dangus leidžia kiečiau įmigti ir pailsėti.
47.828673, 13.052513
Maršrutas
Ar nusiteikimas ar šiaip jau pripratimas, bet ryte kojos pakankamai tolerantiškai klauso ir nestabdo keliauti toliau. Šios dienos planuose simboliška pertrauka – vėl aplankom didesnį Austrijos miestą Zalcburgą. Prieš senamiesčio turą aplankom Louis motoprekių parduotuvę. Pradžiai prekių pasirinkimas atrodo didelis, bet kai reikia kažko kontretaus tas pasirinkimas neatrodo toks didelis. Aplankom senamiestį. Įsimena netradicinės perėjimuose tarp gatvių vitrinos. Austriška soti vakarienė ir vėl sutemus pasiekiam palapines kempinge. Šį kartą naktis ne tokia rami. Apie vidurnaktį susikaupę lietaus debesys su perkūnija patikrina kaip mes pasiruošę krituliams ir vėjui. Tik paryčiais dangus leidžia kiečiau įmigti ir pailsėti.
47.828673, 13.052513
Maršrutas
HONDA CRF1000
2017 m. Alpės
12 diena
Ryte apžiūrim audros padarinius. Maniškė ne pirmos jaunystės palapinė pakankamai gerai išlaikiusi kritulius. Užtenka tik gerai išsidžiovinti sudrėkusį dugną bei čiužinį. Šios dienos tikslas aplankyti didžiausią pasaulio ledo urvą. Išsidžiovinę palapines leidžiamės į kelią. Austrai išmaniai naudojasi savo turimais gamtos turtais. Bilietų kainos tikrai nemažos, bet norint ką nors per atostogas pamatyti tenka paišlaidauti. Tiek keltuvas, tiek urvas įspūdingi. Sunku žodžiais perteikti įspūdžius, bet kartą gyvenime tikrai verta aplankyti. Tikra ledo karalystė. Temperatūra apie 0. Dar įspūdingiau tas skirtumas jaučiasi karštą vasaros dieną. Gidas paslaptimi dar labiau apipina pasakojimu bei blankiu apšvietimu kartas nuo karto uždegdamas specialų „šniūrą“. Apšvietimas galėtų būti ir geresnis. Gerai, kad grupėje yra galingu prožektoriumi apsiginklavęs turistas tai detaliau galima apžvelgti erdves bei ledo sluoksnius. Kadangi kelias jau veda link namų atsiranda antras kvėpavimas ir noras. Taip įsismaginam, kad net pasiekiam Čekiją. Tiesa vėlai vakare mieste nesiseka surasti kambario – viskas mistiškai rezervuota ir užimta. Tenka bandyti laimę už kelių kilometrų nuo miestelio esančiame kempinge. Kempinge jau beveik susiruošusi miegoti kempingo savininkė maloniai priima į laisvą namuką – neprireikia net palapinių statytis.
Maršrutas
Ryte apžiūrim audros padarinius. Maniškė ne pirmos jaunystės palapinė pakankamai gerai išlaikiusi kritulius. Užtenka tik gerai išsidžiovinti sudrėkusį dugną bei čiužinį. Šios dienos tikslas aplankyti didžiausią pasaulio ledo urvą. Išsidžiovinę palapines leidžiamės į kelią. Austrai išmaniai naudojasi savo turimais gamtos turtais. Bilietų kainos tikrai nemažos, bet norint ką nors per atostogas pamatyti tenka paišlaidauti. Tiek keltuvas, tiek urvas įspūdingi. Sunku žodžiais perteikti įspūdžius, bet kartą gyvenime tikrai verta aplankyti. Tikra ledo karalystė. Temperatūra apie 0. Dar įspūdingiau tas skirtumas jaučiasi karštą vasaros dieną. Gidas paslaptimi dar labiau apipina pasakojimu bei blankiu apšvietimu kartas nuo karto uždegdamas specialų „šniūrą“. Apšvietimas galėtų būti ir geresnis. Gerai, kad grupėje yra galingu prožektoriumi apsiginklavęs turistas tai detaliau galima apžvelgti erdves bei ledo sluoksnius. Kadangi kelias jau veda link namų atsiranda antras kvėpavimas ir noras. Taip įsismaginam, kad net pasiekiam Čekiją. Tiesa vėlai vakare mieste nesiseka surasti kambario – viskas mistiškai rezervuota ir užimta. Tenka bandyti laimę už kelių kilometrų nuo miestelio esančiame kempinge. Kempinge jau beveik susiruošusi miegoti kempingo savininkė maloniai priima į laisvą namuką – neprireikia net palapinių statytis.
Maršrutas
HONDA CRF1000
2017 m. Alpės
13 diena
Neskubėdami susiruošiam keliui. Liko tik tranzitas namo. Greitai peršokame Čekiją. Vėl galima atsipalaiduoti ir pasimėgauti įprastais lenkiškais patiekalais. Tiesus asfaltas, sustojimai degalinėse ir triukšmaujantis vėjas ausyse. Apsistojam Lodzėje. Kadangi manęs laukia koncertas pataupau jėgas ir išleidžiu kolegas pasižmonėti senamiesčiu.
14 diena
Išlydžiu kolegas namo. Pats dar pasilieku pailsėti viešbutyje. Priešpiet startuoju ir aš. Kadangi turiu pakankamai laiko nusistatau trumpiausią maršrutą iki Varšuvos. Pradžiai kelias vingiuoja paprastai keliukais, vėliau vis tiek tenka važiuoti nuobodžia magistrale. Pusiaukelėje laukia siurprizas. Magistralės visose juostose pasitinka beveik nejudantis kamštis. Šiaip ne taip prasibrovus iki žalios juostos tenka paendurinti – visdėlto motociklas turi savitą priešnuodį prieš kamščius. Magistralė dėl masinės avarijos uždaryta ir visi nukreipiami aplinkiniais keliais. Paprastais keliukais kai yra pakankamai laiko važiuoti net savotiškai įdomiau. Neskubėdamas pribirbinu iki Lietuvos ambasados Varšuvoje. Vakare laukia dalyvavimas Joninių šventėje su tautiniu kolektyvu. Iš kolegų keliauninkų gaunu žinutę, kad jie jau sėkmingai grįžę namie. Linksmai šokių vakaronėje sutinkame Jonines, primename lietuvių bendruomenei kaip linksmai ir aktyviai galime sutikti Jonines.
15 diena
Apie pietus startuojam paskutinei tranzito atkarpai. Remontuojamuose kelių ruožų kamščiuose vėl padeda filtrintis dviratis pranašumas. Keletą techninių sustojimų ir vakarop jau namie. Baigėsi dar viena fantastiškai beprotiška savaip įdomi ir nepakartojama motoatostogų kelionė.
Neskubėdami susiruošiam keliui. Liko tik tranzitas namo. Greitai peršokame Čekiją. Vėl galima atsipalaiduoti ir pasimėgauti įprastais lenkiškais patiekalais. Tiesus asfaltas, sustojimai degalinėse ir triukšmaujantis vėjas ausyse. Apsistojam Lodzėje. Kadangi manęs laukia koncertas pataupau jėgas ir išleidžiu kolegas pasižmonėti senamiesčiu.
14 diena
Išlydžiu kolegas namo. Pats dar pasilieku pailsėti viešbutyje. Priešpiet startuoju ir aš. Kadangi turiu pakankamai laiko nusistatau trumpiausią maršrutą iki Varšuvos. Pradžiai kelias vingiuoja paprastai keliukais, vėliau vis tiek tenka važiuoti nuobodžia magistrale. Pusiaukelėje laukia siurprizas. Magistralės visose juostose pasitinka beveik nejudantis kamštis. Šiaip ne taip prasibrovus iki žalios juostos tenka paendurinti – visdėlto motociklas turi savitą priešnuodį prieš kamščius. Magistralė dėl masinės avarijos uždaryta ir visi nukreipiami aplinkiniais keliais. Paprastais keliukais kai yra pakankamai laiko važiuoti net savotiškai įdomiau. Neskubėdamas pribirbinu iki Lietuvos ambasados Varšuvoje. Vakare laukia dalyvavimas Joninių šventėje su tautiniu kolektyvu. Iš kolegų keliauninkų gaunu žinutę, kad jie jau sėkmingai grįžę namie. Linksmai šokių vakaronėje sutinkame Jonines, primename lietuvių bendruomenei kaip linksmai ir aktyviai galime sutikti Jonines.
15 diena
Apie pietus startuojam paskutinei tranzito atkarpai. Remontuojamuose kelių ruožų kamščiuose vėl padeda filtrintis dviratis pranašumas. Keletą techninių sustojimų ir vakarop jau namie. Baigėsi dar viena fantastiškai beprotiška savaip įdomi ir nepakartojama motoatostogų kelionė.
HONDA CRF1000
2017 m. Alpės
Kiek as dar pamenu musu su Domu kelione is Lodz i Vilniu namo - Lenkijos magistraliniai keliai buvo vienas istisinis ilgas kamstis. Vede Domas su turbo TranZalpu, kuri man vytis sekesi tik todel, kad turiu vienu cilindru daugiau Tokia diena filtrinant per kamscius balsu salme imi dekoti: aciu Tau Motociklai!
Desertui - vel gi Domo specifinis prieskonis pyragui - chashlama Alytuje. Na, ir kelione baigesi. Gerai kas gerai baigiasi
Desertui - vel gi Domo specifinis prieskonis pyragui - chashlama Alytuje. Na, ir kelione baigesi. Gerai kas gerai baigiasi
Beverly 350 ST, CRF1000
2017 m. Alpės
nenorejom papildomu klausimu is Plasnarto zmonos, tai praleidom sokiu vakareli Varsuvoje bet aplankem Triumph atstovybe, kad Turistux paglostytu patinkancius modelius nustebino modeliu gausa ir aptarnavimo kokybe. kaip grizom, saziningai neprisimenu, atidirbom kilometrus ir tiek. daznai Varsuvoje atrodo, kad namai jau prie pat, bet ispudis apgaulingas
2017 m. Alpės
Ai gi tikrai, dėka Domo (nesu tikras, kad vienas būčiau ryžęsis nusukinėt ir ieškot Triumph atstovybės) - pasibandžiau pravažiuoti naująjį Tiger Sport 1050 Lenkas pasakė, kad reik užpildyt dokumentus ir galėsi važiuot. Sakau, kad tik čia aikštelėj norėjau, į gatvę nevažiuosiu, nes atgal kelio nerasiu , bet jei reik popierius pildyt - bala nematė, apseisiu. Pažiūrėjo lenkas į mūsų purvinus arklius, užkrautus kelionine manta ir per kokias dvi sekundes nusprendė, kad ai, gi matos, kad tikri motociklininkai - imk ir važiuok aikštelėj
Beverly 350 ST, CRF1000
2017 m. Alpės
Skaitau visą aprašymą ir jau dalinai aš jau keliauju labai panašiais maršrutais. Netgi Kai kuriuos taškus pasiskolinau iš jūsų:D iš esmės matyti viskas labai panašu, nes na kitaip nesudeliosi maršrutų, nebent grynai bekele važiuoti. O kalnu keliai toli nusukti neleis.
Turiu klausimų:
1. Dar vienas klausimas, ar nebaisu ten palikinėti mocą aikštelėse ir eiti kopti kur nors kuriam laikui? Įpratau Lietuvoje visada matyti mocą ir toli nesitraukti. Tai ta baimė ir išlieka.
2. Kelintą val jūs ryte išjudėdavote ir iki kelių važiuodavote?
matau, kad jūs sukote iki 150 km per dieną. Mes planuojame 200-300 km priklausomai nuo vietos. Planuojama buvo pagal googlo maršrutą valandomis, t.y. 6 val. kelio. Kiek tai įmanoma?
Irgi turime 14-15 dienų, bet turėsime po laisvą dieną prahoje, glossglokneryje ir dolomituose, kopimams ir pan. Pakeliui nekopsime niekur, kad pusdienį užimtų, tik per laisvas dienas. O taip pakeliui kažkur kažką važiuodami pasižvalgysim šalia kelio.
Turiu klausimų:
1. Dar vienas klausimas, ar nebaisu ten palikinėti mocą aikštelėse ir eiti kopti kur nors kuriam laikui? Įpratau Lietuvoje visada matyti mocą ir toli nesitraukti. Tai ta baimė ir išlieka.
2. Kelintą val jūs ryte išjudėdavote ir iki kelių važiuodavote?
matau, kad jūs sukote iki 150 km per dieną. Mes planuojame 200-300 km priklausomai nuo vietos. Planuojama buvo pagal googlo maršrutą valandomis, t.y. 6 val. kelio. Kiek tai įmanoma?
Irgi turime 14-15 dienų, bet turėsime po laisvą dieną prahoje, glossglokneryje ir dolomituose, kopimams ir pan. Pakeliui nekopsime niekur, kad pusdienį užimtų, tik per laisvas dienas. O taip pakeliui kažkur kažką važiuodami pasižvalgysim šalia kelio.
Paskutinį kartą redagavo aidukas 2018-01-20 22:24, redaguota 1 kartą.
2017 m. Alpės
aidukas rašė:Dar vienas klausimas, ar nebaisu ten palikinėti mocą aikštelėse ir eiti kopti kur nors kuriam laikui? Įpratau Lietuvoje visada matyti mocą ir toli nesitraukti. Tai ta baimė ir išlieka.
Austrijos kalnuose gali ir piniginę atidarytą palikti ant bako, nerasi tik tuomet, jeigu vėjas nupūs. Vaizdžiai šnekant. Miestuose jau neverta . Bet, šalmo ar pirštinių - tikrai niekas nepaims.
Drop a gear and disappear.
2017 m. Alpės
Decoy rašė:Žinutės nuoroda Miestuose jau neverta
Bet dėl pačių mocų miestuose palikimo regėjimo zonoje irgi nelabai pergyvent? tik dėl vertingų daiktų?
2017 m. Alpės
aidukas rašė:Žinutės nuorodaDecoy rašė:Žinutės nuoroda Miestuose jau neverta
Bet dėl pačių mocų miestuose palikimo regėjimo zonoje irgi nelabai pergyvent? tik dėl vertingų daiktų?
Dieną - absoliutus 0 pavojaus. Kaip ir sakiau - gali ir su šalmu palikti. Maksimum, koks vaikas mažas pribėgs, ir tai - minimali tikimybė. O nakčiai uždenk brezentu.
Vaizdinis atsakymas:
Drop a gear and disappear.
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra