Kelionės užrašai 2017- motociklais po Gruziją ir ne tik

[Plasnart]

Kai labai nori atrodo žmogus gali būti beveik be ribų. Nuo ankstyvo ryto greitai prašoku likusią Bulgariją, vėliau Rumunija, Vengrija ir saulei leidžiantis apsistoju Slovakijos kalnuose netoli Lenkijos sienos nakvynei. Nuvažiuota apie 1200 km. Apart degalinių ir trumpų valgymo pertraukėlių sustojau vieną kartą šiaip ..

[turistux]

Žinutės nuoroda Kai labai nori atrodo žmogus gali būti beveik be ribų. Nuo ankstyvo ryto greitai prašoku likusią Bulgariją, vėliau Rumunija, Vengrija ir saulei leidžiantis apsistoju Slovakijos kalnuose netoli Lenkijos sienos nakvynei. Nuvažiuota apie 1200 km. Apart degalinių ir trumpų valgymo pertraukėlių sustojau vieną kartą šiaip ..

Nakvojai vienas slapčia po egle, ar už pinigus kažkur?

[Plasnart]

Žinutės nuoroda

Žinutės nuoroda Kai labai nori atrodo žmogus gali būti beveik be ribų. Nuo ankstyvo ryto greitai prašoku likusią Bulgariją, vėliau Rumunija, Vengrija ir saulei leidžiantis apsistoju Slovakijos kalnuose netoli Lenkijos sienos nakvynei. Nuvažiuota apie 1200 km. Apart degalinių ir trumpų valgymo pertraukėlių sustojau vieną kartą šiaip ..

Nakvojai vienas slapčia po egle, ar už pinigus kažkur?

Kad neužbėgčiau įvykių aprašymui anksčiau laiko, po kitos Domo žinutės parodysiu "viešbučio" nuotrauką

[domas]

kadangi turistuks su nekantrumu laukia viešbučio nuotraukos, nestabdau šiandien advrider puslapyje skaičiau, kaip vokiečiai važiavo iš Tbilisio į Iraną, apsikrovę sulankstomais stalais ir gitaromis:) jie nakvojo "lenko restoraniuko" kieme, palapinėse, nes kitą dieną norėjo "ramiai be daiktų" aplankyti David G. vienuolyną

19 kelionės diena /08.16/
Būryje lenkų moksleivių suvalgome asketiškus pusryčius- truputį batono su paštetu ir truputį kepto batono su džemu. Paliekame jau beveik pamiltą Biala kurortą ir riedam per Bulgarijos laukus ir klonius, nuostabiai apleistus kaimus. Kelias džiugina. Kirtę įspūdingą tiltą, pasiekiame Rumuniją. Nuotaikingas „bardakėlis“ prie sienos: visi „meta“ savo sunkvežimius, autobusiukus, motociklus, mašinas kur papuola ir skuba keistis valiutos. Na, einam ir mes, kaip kitaip įsigysime guminių pakelės karbonadu ir drungnos kavos? Stumiamės į priekį vengdami tranzitinių kelių: pavakare pasiekiame Transfagarasan kelią (kurio statybas įkvepė 1968 m sovietų agresija Prahoje). Pradedam vingiuoti ir po ilgos pertraukos gaunam gero lietaus. Sumažinę lenktyninį tempą pakylame į kalną, kur truputį sausiau ir yra įsikūręs įspūdingas mėsos produktų, medaus, sūriu it kitokių niekučių turgelis. Pasifotografuojam ir žemyn. Stebina gamtos grožis ir vaizdingiausiose vietose pastatytų palapinių gausa. Čia būtų galima vežti disciplinuotųjų austrų ekskursijas ir rodyti- žmonės atsipalaiduokit, juk įmanoma stovyklauti ir taip!

20 kelionės diena /08.17/
Transfagarasan‘o papėdėje ilgai nemiegame, septintą ryte jau judame Vengrijos link. Vėl paprastais kaimo keliukais. Trumpose rumuniškos autostrados atkarpose niekaip nepavyksta tilpti į jokių apribojimų rėmus. Panašiai pravinguriuojam pro Vengriją ir Slovakiją. Vengrijoje per upę keliamės prie lyno tvirtinamu keltu, atplukdžiusiu du austrus su BMW motociklais. „Lenkija kitaip“ (toks mūsų šūkis šį kartą)- siauri vingiuoti keliukai, nesibaigiantys miesteliai ir nulis sunkvežimių. Iš pradžių mėgaujuosi, paskui darosi nuobodu. Kelias link Liublino pagaliau išsitiesina, ir smagiai nuriedam iki užeigos „pas Alfredą“, kur gaunam lovas ir ekstremaliai dideles maisto porcijas.

[Plasnart]

Nestabdau ir aš

Viešbutį išsirinkau idealiai pagal savo poreikius: vaizdingoje kalvotoje ir ramioje vietoje, su gausia vakariene ir pusryčiais lovoje, natūraliai apsaugotą -
privažiavimas tik su enduro padangomis Buvo tik vienas nesklandumas - ryte kažkas išjungė šildymą, kadangi turėjau šiltą miegmaišį tai išsimiegojau kaip 5 žvaigždučių viešbutyje

Pradėjus važiuoti ilgokai tenka laukti saulės spindulių kol išsisklaido rūkas. Sušilus pasidaro ne ką lengviau, nes pradeda jaustis intensyvaus vakarykščio važiavimo nuovargis. Tranzitas per jau įprastą Lenkiją - važiuojant greitesniu rėžimu tenka daug lenkti - bent miegas taip neima : ) Lietuvoje kantriai ribodamas greitį, sėkmingai, be incidentų, baigiu ko gero įspūdingiausią iki šiol patirtą kelionę motociklu.

[domas]

21 kelionės diena /08.18/
Guliu "pas bobutę" Palangoje. Nesitikėjau tokios „banalios“ kelionės pabaigos, kurios akcentas būtų „plieninių žirgų girdymas Baltijos jūroje“ (šypsena)
Paskutinę dieną intensyviai važiuojame per rudenėjančią Lenkiją, vėl vengdami apkrautų tranzitinių kelių. Nuo Liublino šauname link Lietuvos sienos, kur pasidaliname- GS‘as pasuka link Vilniaus, mes dviese link Palangos, kur ilsisi mūsų šeimos.
Nusprendžiu nebesiginčyti, nebegalvoti apie tai kur ir kokiais keliais mes važiuojame. Tinka ir žvyras, ir asfaltas, ir neblėstantis vedlio entuziazmas. Kažkiek atsilikdamas žvalgausi į tokią išsiilgtą, žalią ir paprastą Lietuvą. Žvyrkelyje sustabdyti kontrabandininkus gaudančio pasieniečio su šypsenomis rodome dokumentus ir į klausimą „kur“- atsakome "iš Gruzijos namo". Pasistiprinę Jurbarko šašlykinėje, temstant lekiam pro nuostabius miestelius ir kaimus kol pasiekiam Palangą. Gera susitikti su šeima, nors tuo pačiu užgriūva suvokimas, kad nesutramdę savo demonų grįžom gerokai per anksti. Buvome nuvažiavę per toli, turbūt viskas vyko per greitai ir per intensyviai.

/08.20/
Kelionės finalas- atkarpa Palanga- Panevėžys. Nevažiuotais žvyrkeliais, pro nematytus kaimus ir miestukus. Atsisveikiname Panevėžyje, kur pastatau ištikimą nebeaiškios spalvos transalpą į garažą, išdžiaustau aprangą, su arbatos puodeliu rankoje perskaitau popierinį „Lietuvos rytą“ ir griūnu i lovą, žinodamas, kad bent sapnuose dar ne kartą grįšiu į Gruziją.

Dėkoju bendražygiams, ištikimam „geležiniam“ transalpui ir visiems skaičiusiems!

[Tinkladraskis]

Ačiū, kad nepatingėjai aprašyti kelionę.

[Marionis]

Kaip visada, Domo rašiniai puikūs