2017 Vilnius - Krokuva - Vilnius

[Nirtulys]

Perpostinu savo blevyzgas iš fb. Labai nemuškit

Pradžia (spontaniškai kilusi įdėja ir fb žinutė)

Blitz pasiūlymas, ratuotiems ir ne tik
Maršrutas: Vilnius - Krokuva - Vilnius
Laikas: sekmadienis - antradienis
Atstumas: Vilnius - Krokuva ~800km
Planas:
- sekmadienis - nubezdėti iki Krokuvos
- pirmadienis - pagal norus apžiūrėti miestą, apylinkes
- antradienis - grįžimas į Vilnių
Nakvynės: koks nors kempingo namukas ar kažkas su stogu. Blogiausiu atveju palapinė.
Jeigu kam šiaip norisi pakeisti aplinką kelioms dienoms, bet neturi galimybių bezdėti, priimsiu balastu. Duosiu šalmą, kelių apsaugas, neprašysiu mestis kurui ir užanty gyvatės dėl to nelaikysiu
Kiek apie save:
Važiuoju pagal KET (daugiau mažiau), ekstremalių manevrų nedarau ir šiaip padorus pilietis.
Susidomėjusius kviečiu jungtis

Pirma diena, 08.13

na štai, paukštelis nusileido Krokuvoje.
Trumpas log'as (ne "Trumpas blogas").
Atstumas: 802km
Vidutinis greitis: 77km/h
Kelionės trukmė: 13val, 20min. (10val 25min važiavimo)
Išgertas termosas arbatos
Suvalgyti du bananananananai ir 12 sausainių.
Žinia, ieškojau pakeleivių ir/arba balasto. Nes nu, nepratęs bastytis vienas.
Bet įveikęs dienos atstumą, supratau, kad tokiai kelionei reikalinga išbandyta kompanija. Nes nebuvo ypač lengva ir tikriausiai būtų buvę kebliau, jei reiktų derinti tempą ir atstumus.
Oras pasitaikė geras. Lietaus kelis lašus pagavau tik Vilniuje. Ir nors meteorologinis akmuo žadėjo lietų visą kelią iš Lietuvos, bet matyt iš vakaro užgėrė ir kreivai nuveizojo. Ties Marijampole saulutė pradėjo baugščiai dairytis pro debesis ir jau polandijoj, atgavus narsą, visą kelią linksmai riedėjo vandenyno link.
Pakeliui nelabai ką detaliau apžiūrėjau, orientavausi į Krokuvą, tad visomis bažnyčiomis, architektūros ansambliais (pompa!), peizažais ir kitais niekais gėrėjausi biudžetiškai - nuo balno, sukiodamas kopūstą.
Dar sužinojau, kad Lenkijos greitkeliuose galima spausti 140km/h, ką ir dariau. Laimėtą laiką surijo dažni remontuojamo kelio ruožai, kurie tęsiasi dešimtimis kilometrų.
Kažkokių ekstremalių dalykų nenutiko, neskaitant trumpo slįstelėjimo ant žvyro susipainiojus dvigubam, aštuoneto formos, žiede.
Vienu metu buvau sėdęs ant uodegos dviem kažkokio tai sportinio tipo kolegom ant uodegų. Laikė stabiliai 140km/h ruožuose kur galima, kiek spėjau suvokti . Manau, linksmumą ir žvalumo pridėjo faktas, kad vieną vairavo ilgakasė, o kito balastas irgi daili būtybė
Akomodaišionas. Radau jaukų hostelį, kuris už dvi naktis paprašė tik 57 normalius pinigus. Gavau vienvietį kambarį su atskiru wc ir dušu. Very nais.
Feilai. Nepasiėmiau kameros akumuliatorių pakrovėjo (eilinį kartą pasitvirtina taisyklė - jeigu pagalvojai, kad daikto gali prireikti, garantuotai prireiks). Pakeliui nenusipirkau alaus, o dabar jau tingiu. Teks ryt eiti ieškoti.
P.S. gal ką rekomenduotumėt pamatyti Krokuvoje?

Antra diena, 08.14

Diena Krokuvoje
Well. Truputį įsijaučiau į kelionių reporterio vaidmenį, tad nors ir po penkių bokalų, bet skubu aprašyti įspūdžius.
Rytas prasidėjo nuo suvokimo, kodėl šitas hostelis toks pigus - įsikūręs tolokokai nuo centro ir šalia kažkokio industrinio rajono. Kurio triukšmas pažadino ryte ne prasčiau, nei žadintuvas į darbą.
Praeitame loge prašiau lankytinų objektų.. kas džiugina, kad patarimų gavau su kaupu (ačiū!). Kas kiek slegia, tai kad laiko labai maža viskam.
Taigi, atsibudęs pasvajojau padalyti dieną į dvi dalis - nulėkti iki Zakopanės papusryčiauti ir grįžęs pasibastytį po vakarėjantį Krakovo senamiestį. Visgi detalesnė analizė ir googlas privertė apsigalvoti - nors iki Zakopanės tik apie 110 km, bet googlas paprotino, kad dėl kelio remontų, į vieną pusę, tektų bezdėti ištisas dvi su puse valandos (logiška, kad atgal truktų panašiai). Saliamoniškai ar tai saliamiškai nutariau dar pasnausti iki pats karščiausias metas kiek atsipalaiduos ir nueis deginti kitų regionų.
Kiek po pusiaudienio, pranaršęs visokias transporto subtilybes ir paieškojęs rekomenduotinų ėdesio ir alaus išdavimo punktų, paprašiau registratūroje iškviesti taksi iki senamiesčio.
Nors kirbėjo mintelė nujoti pačiam, bet tada nebūčiau galėjęs maktelt olaus, o ir su parkingu, iš interneto perspektyvos, pasirodė sunkiai suvokiama situacija tame senamiestyje.
Kad ir kaip ten bebūtų, aš jau knaipėje, kapstau po vištienos kepsnį, gainioju bulves ir knebinėju daržoves. Viską užkomanduodamas alaus bokalu. Jame asocialiai pabaigiau Azimovo knygelę anksčiau, nei užsibaigė maistas ir alus.
Šitaip pradėjęs pažindinimąsi su Krokuvos senamiesčiu, toliau patraukiau link jo pačios širdies. Pakeliui viena akim užmačiau Vyčio herbą ir Vyčio kryžių ant, musiet, Korkuvos universiteto pastato (šia proga jautrios širdies asmenis perspėju, kad šitas rabarbaras nesistengė suprasti tų lankytinų objektų pavadinimų ir jokių turistinių lentelių neskaitė, bet Vytis yra Vytis ir jį reikėjo paminėti iš didžiosios raidės). Kitų herbų nenagrinėjau, pakako to raitelio ant arklio.
Nors ir pirmadienis, bet žmonių senamiestyje pilna. Tik retkarčiais atsigauni nuo tos minios netyčiom gps pagelba įsmukęs į kokia atokesnę gatvelę, atokiau nuo turistų magistralių. Pasijaučiau kaip Prahoje.
Centrinėje aikštėje prisėdau kažkokio džiazo klubo lauko kavinėje. Kad atrodyčiau solidžiau, išsitraukiau McCourto "Tataigis". Galvojau, apsimesiu, kad labai įdomu, bet po pirmo puslapio pasidarė tikrai įdomu.. Prasėdėjau kelias valandas ausimis gerdamas aplinkos atmosferą ir garsus, o kad "gėrimas"nebūtų tik metafora, į save pyliau šmotą alaus, užsigerdamas žalia arbata. Prabėgo dar kelios valandos.
Pavakare sukaupiau turistinio padorumo ir kiek pasivaikščiojau po senamiestį fotografuodamas visokius tipinius šūdus, kuriuos visi fotografuoja.
Beje, rytinė analizė prasidėjo nuo paieškos googlėje "rock bar in krakow". Radau. Rūsyje. Su aitriai išreikšta metalo atmosfera (suprask - sunkiai apibūdinamas sporto rūbinės prakaito, rūkalų ir dar velniai žin ko aromatas). Pati vieta labai smagi, trys aukštai (visi rūsyje), krūva kamabarių ir jaukių atokių kampelių. Vaizduotė paslaugiai nupiešė besiglamžančius lankytojus ir didingus tūsus tokioje didelėje roko erdėje. Trys bokalai. Gaila, kad negalėjau pasilikti ilgiau. Kaip pirmadieniui, lankytojų buvo pakankamai nemažai. Iš bendravimo su personalu, spėju, kad dauguma nuolatiniai plius keletas nesusipratusių turistų, tokių kaip aš. Na, bent klasikinio roko pasiklausiau, kas buvo progeresyviai geriau nei kaimiškos čiastuškės pagrindinėje aikštėje su arklių kanopų akonponimentu (kažkodėl karietos dar madoj).
Kad ir kaip gaila bebūtų, bet ryt laukia ilgas kelias ir reikia būt formoj. Todėl atsakingai nustojau svaigintis ir patraukiau ieškoti būdų parsigauti iki hostelio. Pakeliui vis kažkas pristodavo siūlydamas visokias pramogas, mergaites ar rojų (kažkoks paradise klubas).
Rojaus siūlytoją paprašiau iškviesti taksi. Bet kol anas vargo skambinėdamas, kaip pats sakė, pažįstamiems taksistams, galvoje prasisuko scenarijai kaip pusgirtį turistą apmauna ar dar blogiau, visai pamauna.. tad tylomis pasidžaugęs, kad jam šnipštas gavosi, garsiai tik padėkojau ir patraukiau toliau.
Suradęs tasistų eilę, pradėjau iš eilės kamantinėti kiek kainuotų grįžti iki hostelio. Aisq, jamt stovintį taksą gali tik idiotas. Bet kažkas turi būti idiotu. Šiandien apsiėmiau šitą rolę ir už šešis kilometrus suplojau 60 polandiškų pinigų (taksisto kainos prognozė pasirodė ne tokia tiksli kaip skelbėsi iš pradžių). Na bet neprašomas, pats išmušė čekį. Tai čia tipo kaip ir valio?
Išvada, būtinai reikės grįžti į Krokuvą. Ilgesniam laikui. Benaršydamas radau teiginį, kad Krokuvos senamiestyej yra tankiausias barų arealas visame pasaulyje. Manau, kad tai neperdėta.

Trečia diena, 08.15

Paukštelio tataigis.
Patrumpesnis log'as (shut up!).
Atstumas: 764km
Vidutinis greitis: 84km/h
Kelionės trukmė: 11val, 19min. (9val 4min važiavimo)
Išgerta 0.75l vandens
Suvalgyta pusantro snikerso ir 5 sausainiai.
Kažkur yra taisyklė, kad ne viskas yra taip kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rytas buvo tylus. Industrinės zonos prie hostelio veikimo pikas matomai yra pirmadienais, arba gal kad polandai irgi kažkokią šventę nori švęsti Žolinių antradieniais. Tada jie visur iškabina savo vėliavas, išspardo eismą ir palieka gatves tuščias. Dar ką daro, tai užsako karščio per visą kraštą. Lietus paskelbiamas reiškiniu non grata.
Dėka atsakingų stabdžių vartojant svaigalus, prisikėliau anksti. Kadangi mantos turėjau ypač nedaug, viską susiruošiau per pusvalanduką ir išbezdėjau į kelią.
Juokingas faktas - per visą važiavimą organizmas neprašė audiencijos pas nykštukus. Matyt, išprakaitavau tiek pat skysčio, kiek įsipyliau į save. Wonders of biological life and balance.
Dabar, kai prieš akis turiu abu maršrutus žemėlapyje, įdomu, kodėl tas 40ies km skirtumas atsirado. Turiu versiją, kad šią skaičių magiją suvėlė mūsų stebuklingas kraštas - į priekį moviau per Marijampolę, atgal gi - per Lazdijus.
Įspūdžiai ir pojūčiai.
Nuvažiavęs pirmą šimtą kilometrų pradėjau jausti, kad tai pabaiga, katAstrofa ir daugiau nebegaliu. Maktelėjau sausainių. Kuriam laikui padėjo.
Pradėjau taktikuoti: "stosiu kas šimtą km, stosiu kai pravažiuosiu Varšuvą" ir t.t. ir pan. save įkalbinėjau ir raminau.
Kažkuriuo metu pradėjo rodytis, kad mataruoju kopūstu (čia kai kelias banguotas ir greitis didelis) visą amžinybę ir kad nieko daugiau nėra tik kelias tiesiai, kartais į horizontą, kartais į posūkį. Nesibaigiantis, netgi nebevarginantis, neskaitant periodiškų skausmo dūrių nugaron ar sėdimojon.
Tokiomis akimirkomis dingdavau aš ir likdavo tik bezdėjimo šmėkla, žvilgsniu badanti tolius.
Pavojai. Kažkiek km iki Augustawo pradėjau matyti daug lietuviškų numerių. Sėdau ant galo vienam ralistui. Naglai ir drąsiai. Pervažiuojant kažkokį tiltą akimirkai kryptelėjau galvą įvertint vandens mėlį ir tuo metu kažkuris narvas ant ratų stabtelėjo praleisti pėsčiuosius.. Toje eismo dešroje dalyvavome ne vienas ir grandininė reakcija žaibiškai atsirito iki manęs.. Išvados - gerai, kad greitis nebuvo didelis (aprox. 40km/h). Minėtas ralistas, vargu ar apie mane galvodamas kryptelėjo dešinėn, palikdamas man kažkiek vietos sustabdyti ne įsimūrijimo principu, o kaip iždidžiam katinui, kuris stabdo kai nori.
Polandų pareigūnai irgi nesnaudė ir šaudė viską kas juda nesankcionuotai greitai. Bet tikiuosi, kad manęs nepakliudė. Kažkaip vis už kažko pasislėpdavau ar kaip tyčia tuo metu bezdėjau legaliu intensyvumu.
Užimtumas šalme. Šitas pilietis niūniavo, rėkavo, dainavo "ant kalno mūrai", karts nuo karto stebėdavosi tuom ką mato ir periodiškai kasydavosi niežtinčią barzdą ar nosį (spaudžiant 140 km/h posūkyje, tai savotiškai žavus užsiėmimas).
Vilnius, garažas, Vyšniuko šiluma.. Kad jau užbaigiau vojažą be penkių dešimt, tapo aišku, kad ataskaitą reikės tepti ne namie. Gerai paniurkiau katuką ir Akivaruose atspausdinau šitą blevyzgą.
O, alus.. jis kutena nuotaiką ir krebždena emocijas. Čėrs ir tataigis!

[Decoy]

Šiek tiek kritikos:
Noriu paprašyti iškart nurodyti datas, ar vienas varei ir kuo važiavai (vėliau tampa aišku kad: žolinės, vienas, cruiseris).
Taip pat keistai atrodo pasiūlymas "nepažįstamiems" į balastus 3 dienom, iš šono - laibai "shady". Dėl to gali kilti nemažai nesusitarimų, pvz, jeigu nesutaps interesai ir kažkas supyks - ką darysi? Ar autobusu atgal siųsi? Ar čia kažkokio "nuotykio" paieška... Na, bent jau išvada, manau, teisinga

Dar keistoka, kad pro Marijampolę iš Vilniaus varei.
Via Baltica, Lietuvoje, mirties kelias, praktiškai.
Siūlyčiau visiems per Lazdijus: daug patogiau, ramiau ir vaizdingiau, fūrų nėra visai.

Aišku, dar nuotraukų trūksta, bent poros per dieną.

Bendrai, įdomu įspūdžius išgirsti

[Nirtulys]

Ačiū už išsakytus pastebėjimus.

Pilnai suprantu, kad iš šono "shady" atrodo toks siūlymas. Bet ką padarysi. Susipykti neplanavau Ir taip, tam tikra prasme tai būtų buvęs nuotykis (be kabučių).

Marijampolę į priekį rinkausi pagal meteo.lt prognozuojamas kritulių zonas.

Nuotraukų tik Krokuvoje kelias padariau. Neitin mėgstu fotografuot, o dažnai ir pamiršu, kad tai reiktų daryti. Galvojau prifilmuosiu kažką su action kamera, bet susimoviau nepasiėmęs pakrovėjo. Ir šiaip, tai dar man gan naujas devaisas, tai reikia įprasti periodiškai įjungti filmavimą

Kai perskaičiau, kad reiktų rašyti kuom važiavau, tai pirma mintis buvo "taigi motu.. čia juk ne automobilistų forumas". Anyway. Kruizeriu