Tik ką grįžom iš Kaliningrado. Labai trumpai - mitai ir faktai:
Važiavome penktadienio vakarė, sieną pasiekėme 20:00, išvažiavome iš pasienio po 40 min, buvo ~5 automobilių eilė. Nieko nepildėme, reikėjo tik žodžiu patvirtinti ką jie ir taip žino, ir pasirašyti ant paso kserokopijos. Tiksliau, ranka reikėjo dar parašyti namų ir nakvynių adresus. Atgal važiavome sekmadienio vakare, pasienyje buvome 20:30, iš ten išvažiavome jau po 20min.
Jokių valandų stovėti neteko, jokių anketų turėti/pildyti irgi nereikėjo. Nei vienoje vietoje nieko nekratė, tiesiog paprašė atidaryti visas automobilio dureles, kapotą ir bagažinę - apžiūrėjo žibintuvėliu ir palinkėjo gero kelio. Rusijos pusėje žmonės yra pakankamai draugiški, leidžiasi kalbinami, atsako į klausimus. Lietuvos pusėje pasieniečiai labiau drausmingesni, toks jausmas kad skuba greičiau darbą atlikti ir bėgti kavos ar namo.
Kaliningrade (regione) yra prasta ženklų gamybos kokybė - tamsoje nesimato ženklinimo, kažkokie nekokybiški reflektoriniai dažai? Nėra gero kaimų ir kelių apšvietimo (atšvaitų), todėl važiuoti tenka lėčiau, o tolimų šviesų efektas yra lygiai toks pats, kaip artimų važiuojant EU šalyse.
Kelių danga yra gera, autoparkas ne prastesnis už LT. Aišku, senamiesčio ir gilesnių kaimų gatvėse yra daug 'akmeninių' atkarpų. Pats Kaliningradas yra draugiškas Europietiško tipo miestas. Nors aplink galima pastebėti ne vieną stereotipinį veidą ar išgirsti keiksmažodžius - didžioji žmonių dauguma yra labai draugiški ir atsipalaidavę.
Labiausiai nustebino kultūra kelyje - naktį niekas nelakstė. Nei užmiestyje, kol važiavome, nei mieste. Niekas ne'rev'ino variklių. Išvažiuojant iš kiemo - praleido į kelią vienoje ir kitoje pusėje kamščio. Viename miestelyje navigacija parodė posūkį, o pradedant ten sukti išlindo plytos ženklas - sustojimo pusiau kelyje, pusiau posūkyje. Situacija kvaila, susiorientavome įjungėme avarinius ir atbulinę pavarą - už mūsų automobilis šiek tiek pasitraukę, per tas sekundes niekas nesupyko, visi palaukė, ramiai ir mandagiai. Aišku matėm ir porą tokių situacijų kur, akivaizdžiai, vietiniai vairuotojai trumpino sau kelią, bet kaip ir niekam netrukdė.
Miestas yra labai švarus, nesimėto 'Vilniaus' nuorūkų, servetėlių ar, kokių ten popierinių kavos puodelių. Labai panašu, kad tuo rūpinasi patys žmonės, o ne kiemsargiai. Matėme tikrą 'subotniką', kaip dešimčiai namo gyventojų valė teritoriją nuo lapų ir kitų šiukšlių.
Mieste tikrai yra ką pamatyti/veikti 2-3 pilnom dienom ir yra labai įdomu bendrauti su vietiniais. Vėl gi, jie mane nustebino tuo, kad yra labai europietiško mastymo, bet su įdomia savybe - visi masto garsiai, todėl būna pasako kažką kvailo (mūsų nuomone), bet jiems tai kvailai neatrodo. Nepaisant to, kad puikai kalbėjome rusiškai ir nesipuošėme - mus visi momentaliai identifikavo kaip turistus.
Žodžiu, tiems kas važiuoja į šitą kraštą reikia apsiginkluoti kantrybe gerbti kitą kultūrą, bent minimaliai žinoti kalbą (kai kur kainos ir pavadinimai yra parašytos ranka, bet aplinkiniai visada padės ir patikslins kas yra kas). Gal būt ne viskas sutaps su Jūsų nuomone, bet žmonės akivaizdžiai stengiasi būti geresniais. Buvome nuklydę ir į tamsiausias ir tuščiausias miesto gatves, ir į uždaros gamyklos teritoriją, ir į skirtingų lygių kavines/parduotuves - nei vienos užuominos į kažkokį pavojų.
Benzino kaina - iki 50 rublių už litrą (65 euro ct), vietinės gamybos maistas 2-3 kartus pigesnis nei mūsų (pvz saldūminai, vanduo, kiaušiniai ir pan. Importiniai produktai - tos pačios LT kainos. Iš čiaupo vandens geriau negerti (ne kaip LT). Apartamentų kaina (matematinis vidurkis gyvenant dviese) yra ties 10 eur asmeniui, viešbučiai su pusryčiais - nuo 20 iki 60 eur už pačius geriausius.
Visur aptarnauja banko korteles.
Per 2 dienas motociklininkų čia matėme tik 4.