Greitukas, toks dalykas: gyva betvarkė, proga ir noras progą išnaudot(gal feministės neskaito)...Taip ir čia, susiskambinom, nusprendėm, kad pirmoj vietoj gamta, antroj- architektūra. Po galutinio, patvirtinančio galimybes, skambučio turėjau kelias valandas susitept kelioniukų, įsimest šmutkių, kažką subookint ir prie apynio sulties pasipiešt maršrutą...Kolega ir to neturėjo...
Pirma diena: 7.15 susitikom Panevėžio mieste (šiuo metu žymus nepasibaigiančiu centrinio trakto ir aplinkkelio remontu), keisto pavadinimo degalinėje(tokia su K raide), sveikinamės ir lekiam.
Lekiam, jojam, kažkodėl pavadinimai tampa menkai suprantami, jaučiama magija bet tomas liepia ir jojam, kaip įprasta- miškais ir kloniais...Prijojam kažkokį miestelį su didelyniu prūdu(parašyta- Rigas Hes, keistas pavadinimas prūdui), nevertas dėmesio-tiesiog didelis prūdas prie mažo miestelio. Jojam toliau, pavadinimai tampa visiškai nesuprantami, magija stiprėja. Ne ne, mes neberaščiai(trys klasės ir du koridoriai), bet užrašai nesuprantami...Ai, tomas liepia jot. Prijojam begalinio ilgumo miestelį Pärnu, žinot, vargas ir neviltis įveikt tokį atstumą ant 50, išalksti, baigiasi kuras, neverta, bet tomas liepia lėkt...Jojam kol įlekiam į aerodromą(na toks platus kelias, skirtas visokioms skraidyklėms kilt ir leistis). Ai, tebūnie, keisti užrašai, keisti keliai.
Prijojam kelio galą, kurio pavadinimas Virtsu. Keistas pavadinimas, keista ir valtelė į kurią visus suvaro...
O, kad didelė...kaip rimto kolūkio kulturkė,
Beje,norint papult į salą(nesu tikras,bet tomas nemeluos), būtina laikytis tos krypties, kaip paveikslėlyje...
Baisu buvo be galo, vanduo banguojo, geležiniai žirgai pypavo elektroniniais balsais, tik raiteliai kentė, kas rydamas restorane, kas žiūrėdamas į vandenį...
Drąsos suteikė susitikta gyvenimo mačiusių lietuvaičių pora, darančių tripą po Baltijos šalis(begalybė vėliavyčių ant šalmų).Jis- ant KTM adventurer, Ji- ant GS(nu tie vardai..). Būtu smagu papliurpt, bet greitukas nelaukia...Peizažas mainosi, vėjas stiprėja, bet jojam iki prijojam miestelį Kuressaare.Pagrindiniu traktu varom iki aplinkkelio(trakto remontas),tomas rėkia, o mes judam ratais kol pasiekiam nakvynės namus-
Galėtumėm pasipalaiduot, bet greitukas neleidžia...Žirgai priparkuoti-
Raiteliai šlepsi į pilį...
Jėgų nebėr, bet reik patikrint taikyklį,
Apeit perimetrą,
Ir apžiūrėt endurkės stovį..
Stipri magija, bet laikomės ir apžiūrim pliažą ir uostą...
miestas užsuktas ant pramogų- restoranai, barai, spa centras, bet žmonių tik vienas kitas...Realiai baiminamės zombių, bet jėgos baigiasi ir radę maisto-gėrimų parduotuvę, tysiam maišus namon...Na tik nereik, susimokėjom už maistą ir vynuogių, apynių sultis...
Kukli vakarienė, kuklioje virtuvėje
paskatina saikingą, verygos uždraustų, gėrimų vartojimą...
Blakstienų raumenys nebelaiko, pirma diena baigėsi.