Paskutinis 2023 m. vasaros nuotykis - Balkanai

[atgimusi]

Žinutės nuoroda <…>

Labai ačiū už visus patarimus! Dabar galvojame, gal šįkart Rumunijos visai neliesti. O grįžti per Šiaurės Makedoniją ir Serbiją. Rytoj dar liekam Graikijoje, o tada žiūrėsime.


10-oji kelionės diena. Atėnai - didžiulis nusivylimas

Vakar, rašydama apie Atėnus, nepaminėjau, kad čia, kaip ir Albanijoje, vietiniai motociklininkai ir pirdininkai važiuodami nedėvi šalmų: arba visai jų neturi, arba vežasi pasikabinę ant vairo/alkūnės. Niekaip mano akys nepripranta prie šito vaizdo. O jų važiavimo stilius chaotiškas - belekaip nardo tarp auto, nepaisydami saugumo. Atėnuose nusprendėme pasilikti kiek ilgėliau, tačiau tai buvo klaida. Vakar ganėtinai neigiamai atsiliepiau apie šį miestą, vyliausi, kad šiandien nuomonė pasikeis, tačiau, deja… Ryte ilsėjomės ilgiau nei įprastai, nes oras už lango nedžiugino, ir vėl lietus… Įsidienojus išėjome miestan, pirmiausiai apėjome prekybvietes, ieškodami lauktuvių. O tada nusprendėme aplankyti žymiuosius miesto objektus. Iš karto patraukėme link Akropolio, kurio, deja, taip ir neteko pamatyti… Nuėjus iki ten pamatėme, kad prie bilietų kasų eilės milijoninės, nusprendėme bilietus nusipirkti internetu. Nusipirkus prie įėjimo darbuotojas informavo, kad reikalingas “time slot”, ir nusiuntė mus į bilietų kasas. Klausėme, tai koks tikslas pirkti internetu, jei reikia stovėti bendroje eilėje. Atsakė: sorry, taip jau yra. Atsistojome į eilę kartu su tokiais pačiais, nesuprantančiais šios sistemos, kam tada iš viso reikalingas tas online pardavimas. Na ir ką, kokią valandą atstovėjus eilėje, kai jau beveik priėjome prie kasos langelio, prieš mus buvo likę vos keli žmonės, tada prasidėjo stiprus lietus. Dėl lietaus bilietų prekybos procese prasidėjo chaosas ir sumaištis: kasų langeliai užsidarė, sakydami, kad stabdo bilietų pardavimą iki kol praeis lietus. Žmonės pradėjo piktintis, kas čia per nesąmonė, jokio konkretumo, kada bus galima pirkti, ir pan. Darbuotoja, norėdama nuraminti, atsakė, kad pirkę internetu el. paštu gali kreiptis į pardavėją, prašydami, kad būti grąžinti pinigai. Mes taip ir padarėme, tačiau abejoju, kad sulauksime palankaus sprendimo. Vis dar stovėdami prie kasos langelio pasitikrinome orų prognozę, kuri nieko gero nežadėjo - nebuvo panašu, kad lietus greitai liausis. Nusprendėme, kad neverta laukti, tad pasukome viešbučio link. Ir ką, patekome į tokią liūtį! Ir griaudėjo, ir žaibavo, teko per upelius bristi, nes gatvelės buvo visiškai apsemtos. Tiek sušlapome, kad nei vieno sauso siūlo neliko. Grįžę į viešbutį nusprendėme, kad Atėnų mums per akis. Miestas niekuo nesužavėjo, atvirkščiai - taip nepatiko, kad daugiau čia nevažiuotumėme. Purvinas, daug šiukšlių, tvyro šlapimo kvapas, daug narkomanų, švirkštai mėtosi tiesiog gatvėje, prie pastatų atklodes pasikloję miega benamiai, eismas chaotiškas, atrodo, piko valandų čia net nebūna, nes gatvės visą laiką yra pilnos transporto priemonių. Džiaugiamės, kad rytoj paliekame Atėnus. Dienos kilometražas - 10,5 km pėstute.

[draginoid]

Esu buves Atenuose, tai grizti ten tikrai nenoreciau, del tu paciu priezasciu, apie kurias rasai.

Žinutės nuoroda Dabar galvojame, gal šįkart Rumunijos visai neliesti. O grįžti per Šiaurės Makedoniją ir Serbiją.

Dabar tik virs Graikijos lietus. kitur giedra ir silta. Bent taip sako Sulija .
O jei sugalvosit taip vaziuoti, paimkit Ochrid ezera ir sostine Skopje, ten tikrai idomu. Na ir Belgradas nenuvils, gal tik kamsciai ten keisti, kai nesuprasi kas kur vaziuoja

[Debesys]

vat taip ir sudaužo svajones pamatyti nuostabiąją Graikiją ir jos deimantą Atėnus
Ech...

[Decoy]

Taip, tos skęstančios turistų miniose sostinės ir didmiesčiai centrinės ir pietų Europos, praktikoje yra šalių gėdos ir gražios tik nuotraukose, darytose 6 ryto, kai jau šviesu, viskas naktį sutvarkyta ir visi miega... Norint pasimėgauti žinomiausiom vietom, reikia labai tiksliai žinoti kur tau reikia, kada ir kaip ten geriausia lankytis. Kitaip - gadina visą šalies įgvaizdį.

Dabar esu Prahoje - vemti verčia nuo visų tourist-traps'ų centrinių, parduotuvės su mineraliniu vandeniu po 5 eurus, epilepsiją skatinančiom iškabom ir fake pasiūlymais žolės ar absento, rėkiančiais turistais iš ES, GB, CN, pikti ir kreivi veidai, trdelnikai, kurie neturi nieko bendro nei su istorija, nei su Čekija... Tačiau, sekant vietinių komentarus - kokias vietas lankyti, kokias gatves apeitis, ką ir kodėl vartoti, miestas, pasirodo, gali būti net labai jaukus.

Kai atvyksti į Pilsen, Ceske Budejovice ar net Brno - šie mažesni miestai yra jaukūs ir malonūs vat iškart, nuo pirmos sekundės. Visiškai kitas reikalas.

Iš kitos pusės, pasakojimas labai aiškiai nurodo, kad kelionė buvo sugadinta būtent orais, kurie neleido kažkur greičiau ar anksčiau judėti, tas pats Akropolis užsidarė dėl lietaus. Tos gatvės skęstančios... dėl to patarčaiu vienoje vietoje apsistoti keliom naktim, kad būtų galimybę išsėdėti vieną prastą dieną kažkur miesto kavinėse muziejuose, kitą geresnę dieną - jau lankyti kažką atviram ore (ar važiuoti aplink ratuką).

[atgimusi]

Ir svarbiausia, kiek kartų jau sau kartojau, kad didmiesčių daugiau niekada, bet visvien lendu ir eilinį sykį nusiviliu…


11-oji kelionės diena

Kelionė verčiasi į antrąją pusę, sukamės link namų. Atėnus palikome ne vien blogais patyrimais. Mums išvykstant atsitiktinis graikas gatvėje, pamatęs mūsų motociklų valstybinius numerius, pasisveikino lietuvių kalba: “Labas rytas!”. Privertė nusišypsoti! Graikijos sostinę palikome sklandžiai ir džiaugsmingai, tačiau su pačia Graikija dar neatsisveikinome. Mynėme keturis šimtus kilometrų ir važiuodama vis galvojau, kokia tai graži šalis, tik kaip taip Atėnai iškrenta iš konteksto… Važiavosi sklandžiai ir maloniai iki tol, kol likus 70 kilometrų iki miestelio, kuriame nusprendėme apsistoti, pasigavome lietų, kuris mus lydėjo visus likusius kilometrus. Atvykome į mielą miestelį, pavadinimu Leptokarya, kurortą prie Egėjo jūros. Krautuvės su pigiais niekučiais, kuriose kuičiasi močiutės, turistų pilnos kavinukės ir barai, ir ošianti nuostabioji jūra.
Dienos kilometražas - 415 km.

[Marionis]

Buvau Atėnuose pernai, bet su mašina. Mėgstu vairuoti, tai tas chaotiškas vairavimas man dar įdomiau, parkavimas milimetrais įkalnėje
Gal čia priklauso, kurioje vietoje buvo apsistota, bet man asmeniškai neužstrigo nei šlapimo kvapas nei dar kas. Taip, matosi ir benamių, kažkiek šiukšlių, purvinų kampų, bet panašiai to ir tikėjausi, tad mano lūkesčius pateisino.
Nesu miestų žmogus, tad ir Atėnai man toks pusdienio miestas, nes tiek laiko pakanka aplankyti pagrindinius objektus.
Akropolis - daug žmonių (ypač iš rytų šalių), amžinos statybos, brangokas bilietas. Verta tik dėl "varnelės užsidėjimo".
Debesys, tikrai verta nuvykti ten, bet neilgam O Graikija tikrai nuostabi, viena geriausių mano Europinių kelionių buvo būtent ten

[TWIN]

Žinutės nuoroda 1-oji kelionės diena. Tigeris ir vėl servise
arba
kelionė + aš = nuotykiai, n-oji dalis

Šios dienos tikslas buvo prašokti Lenkiją, apsistoti Čekijoje. Bet teisingai sakoma - tu planuoji, o Dievas juokiasi. Dar nepasiekus Varšuvos prasidėjo pirmosios linksmybės. Vienąsyk žiūriu, kad grandinė visiškai įsitempusi, jokio laisvumo. Atlaisvinome. Dar šiek tiek pavažiavusi žiūriu - vėl tas pats. Prasukus ratą skirtingose grandinės atkarpose fiksuojame skirtingą įtempimą. Sprendimas vienas - keisti. Tik kur? Apvažiavę kelis servisus likom nusivylę - niekas negali padėti. Sakau, užteks paieškų, lekiam į Triumph atstovybę, tikrai padės! Ir ką jūs galvojate? Nė velnio! Labai nuvylė. Bent nukreipė į parduotuvę, prekiaujančia mums reikiamomis prekėmis. Ir čia pasisekė - ne tik gavom grandinę ir žvaigždutes, bet konsultantas dar ir paskambino savo pažįstamam meistrui, kuris sutiko po darbo valandų aptarnauti Triumphą. Po 3 valandų malimosi Varšuvos kamščiuose (taip, su šoninėmis dėžėmis netelpu tarp auto), pagaliau problema išspręsta - galime tęsti kelionę! Karščio ir kamščių išvarginti nieko nebenorime, bet gi 600 km per dieną jau visai nesolidu. Varom dar biškel? Varom! Dar 190 km tamsoje ir apsistojame Częstochowoje. Šios dienos sąskaitoje - 770 km.
Jau įdomu, ką rytojus mums numatęs.

P. S. ačiū, okuma

IMG_7913.jpeg

BE78F569-7397-4B47-98CC-B2AB897C130E.jpeg

IMG_7907.jpeg

IMG_7910.jpeg

IMG_7911.jpeg

Žinutės nuoroda Częstochowoje

Częstochowoje man teko nakvoti piligrimu namuose prie pat ju Katedros. Labai patiko, moketi reikejo tiek kiek duosi. Su asketiskais pusryciais. Ten priima visus. Juodkalnijoje reikia butinai aplankyti Ostrogo vienuolyna. Ten zmones tikedamiesi isgijimo, bedu palikimo, gyvena po menesi atvirame danguje. Sargybinis leidzia su mocais uzvaziuoti iki virsaus.

[TWIN]

As visuose mocuose keliaudamas turejau sankabos rankenele ir sankabos trosa. ir pardaviau juos kondplekte su mocu. Syki vienam biciuliui po virtimo Kryme, supratau, kad reikia veziotis. Dabartines rankeneles pas mane uzsilenkia, tai maziau pavojaus, kad nuluz.

[atgimusi]

12-oji kelionės diena. Šiaurės Makedonijos sostinė Skopje

Graikijos palikti neskubėjome - iš pat ryto patraukėme į pliažą, kur pasimėgavome Egėjo jūra bei saulės šiluma. Po pliažo prisėdę į vietinę kavinukę kardinaliai perplanavome kelionės antrąją dalį. Nusprendėme šį kartą Bulgarijos ir Rumunijos visai neliesti (skirti joms atskirą kelionę), o namo grįžinėti per Šiaurės Makedoniją ir Serbiją. Rinkdamiesi apsistojimo vietą Šiaurės Makedonijoje dvejojome dėl šalies sostinės, kad vėl nepapultumėme į spąstus, kaip buvo su Atėnais, tačiau smalsumas nugalėjo ir patraukėme būtent Skopje link. Įvažiavus į Šiaurės Makedoniją mus pasitiko tankūs kalnų masyvai ir vingiuoti greitkeliai. Vaizdai žavėjo, važiavosi maloniai. Pasiekus šalies sostinę - Skopje, likome nustebinti. Po Atėnų patirties bijojome vėl pakliūti į dėmesio nevertą didmiestį, tačiau mus Šiaurės Makedonijos sostinė pasitiko tuščiomis gatvėmis, nepakliuvome į jokią spūstį. Įsikūrę apartamentuose patraukėme miesto centro link. Skopje - skulptūrų miestas, jų daugybė. Pats miestas ir jo centras švarūs, prižiūrėti. Pajautėme jaukumo ir ramybės jausmą. O tik nusileidus saulei senamiestis atgijo, gatvės prisipildė žmonių, kavinukės ir barai ošė ir kvietė užsukti. Skopje pranoko visus lūkesčius, labai maloniai nustebino. Miestas tikrai vertas dėmesio, į kurį mielai sugrįžčiau.

[Debesys]

kur nuotykiai užstrigo? Nelabai kokia kelionė, kad taip sutrumpinta?

[atgimusi]

Kelionė gera, tačiau atsirado dalykų, dėl kurių teko anksčiau grįžti.

[atgimusi]

Gerai, pabaigiu.


13-oji kelionės diena. Pažintis su Serbija

Šiaurės Makedoniją palikome neskubėdami. Stovint transporto priemonių eilėje prie Serbijos sienos, patys serbai nepasirodė labai malonūs - niekas nenorėjo manęs praleisti tarp eilių, kai netilpau su šoninėmis dėžėmis. Dar specialiai prisiklijuodavo kaip klevo lapai. Įvažiavus į Serbiją, kraštovaizdis kardinaliai nesikeitė, tačiau jautėsi, kad kalnų čia kiek mažiau. Įsikūrėme Jagodina mieste. Kadangi diena buvo karšta, oro temperatūra viršijo 30 laipsnių, buvo sunku važiuoti, dėl to įsikūrę apartamentuose apsilankėme baseine, kur vėsiai malonus vanduo bei plaukimas mus atgaivino ir atpalaidavo raumenis. Paplaukioję išsiruošėme pasižvalgyti po miestą. Jagodina yra jaukus, švarus miestelis, kuriame irgi yra ką pamatyti: zoologijos sodas, vaškinių figūrų muziejus, vandens parkas, krioklys-fontanas. Vietinė valiuta - serbiški denarai. 1 euras = 117 denarų. Kolega nuėjo iki bankomato išsigryninti šiek tiek vietinės valiutos. Grįžta su pluoštu banknotų - 30 000 denarų. Ir pasakoja, kad bankomato ekrane vienas iš pasirinkimų buvo 30, galvojo, kad tai 30 eurų, o pasdaudus šią opciją, ekrane išvydo visai kitus skaičius: 30 000 denarų, 260 eurų. Deja, atšaukti jau nebebuvo galimybės… Serbijoje apsistojome vienai nakvynei, tačiau su tiek denarų galima pasijausti bagotiems.
Dienos kilometražas ~310 km.

[atgimusi]

14-oji kelionės diena. Visgi Rumunija

Šiandien važiavome ne greitkeliais, o vietiniais Serbijos keliais. O keliai baisūs - lopas ant lopo, dar tiek sulopytų kelių nei vienoje šalyje nemačiau. Tigeriui taip nepatiko kelių būklė, kad net du kartus pasigavo wobblingą, kas mane kiek išgąsdino. Vietomis nemažai kur keliai remontuojami, o kelių remontai kiek pristabdė mūsų judėjimą. Galiausiai pataikėme į kelio atkarpą - žvyrkelį. O aš žvyro bijau kaip velnias kryžiaus (po kelių skaudžių kritimų). Važiuot važiavau, tačiau kelias buvo vingiuojantis ir vingiavo tai į viršų, tai į apačią. Mintyse Andrzej prakeikiau visokiais žodžiais. Važiavimas buvo ganėtinai varginantis, kilometrai rinkosi lėtai. Bet visgi minties apie Rumuniją neatsisakėme. Iki Rumunijos važiavome vaizdingu keliu palei Dunojaus upę. Kelias vingiuotas, jau be lopų, galėjome stebėti Dunojaus didumą. Tiek iš Rumunijos pusės, tiek iš Serbijos mus lydėjo kalnai ir uolingi skardžiai. Kirtus sieną nuvažiavome dar 100 km į Rumunijos gilumą ir apsistojome Târgu Jiu miestelyje. Dienos kilometražas ~360 km.

[atgimusi]

15-oji kelionės diena. Transalpina

Ryte mus žadino už lango giedantys gaidžiai. Atsikėliau entuziastingai nusiteikusi, nekantraudama susipažinti su Rumunija. Anksti palikti apartamentų nepavyko, nes prie mocų slampinėjo katinėlis, kaip netrukus paaiškėjo, labai prieraišus ir įtariu, būtų sutikęs keliauti su mumis kartu. Po ilgų glaustinėjimosi skaudančia širdimi su katinėliu teko atsisveikinti. Patraukėme link pagrindinio šios dienos lankytinos obkekto - Transalpinos. Po anų dienų nesibaigiančių greitkelių Transalpinos kelias buvo tikra atgaiva. Neskubėdami kilome vingiuotu keliu, besigrožėdami vaizdais. Kitų transporto priemonių kelyje beveik nebuvo, todėl niekas netrukdė, galėjome važiuoti savo tempu. Po kalnų atkarpos kelias nesibaigė ir prasidėjo vingiuoto kelio atkarpa per tankų mišką. Atrodė, medžio viršūnės taip aukštai, kad net nesimatė dangaus. Vakarą nusprendėme praleisti Cluj-Napoca mieste, kur aplankius sienamiestį, jis mus labai sužavėjo. Dienos kilometražas ~295 km.

[atgimusi]

16-oji kelionės diena. Prasideda kelionė namo

Nusprendėme kelionę pabaigti trimis dienomis anksčiau, nei buvo planuota. Tad šian mynėm tokiu maršrutu: Rumunija-Vengrija-Slovakija-Lenkija ir paskutinei nakvynei apsistojome 858 km atstumu nuo namų. Važiuodama galvojau, kad mano šios kelionės šalis-favoritė yra… Slovakija. Puikūs vingiuoti keliai, labai malonu važiuoti, jokio eismo - viena kita transporto priemonė, ir tie vairuotojai labai draugiški motociklininkams - visur praleidžia, miesteliai labai jaukūs ir gražūs, be kita ko prie prekybcentrio susipažinome su vietiniu alkoholiku, su kuriuo pokalbis privertė nusišypsoti, nors žmogus nieko neturi ir prašo centų stovėjimo aikštelėje, tačiau jo pozityvus nusiteikimas ir nuoširdus paprastumas sužavėjo. Atsimojavome ir Slovakiją šiam kartui palikome. Dienos kilometražas ~520 km.

[atgimusi]

17-oji kelionės diena. Visur gerai, bet namie geriausia!

Šian parvažiavome iš Lenkijos miesto Żyznów į gimtąjį Vilnių Lietuvoje. Dienos kilometražas 856 km. Ai, tiesa, nedaug trūko iki dar vieno nuotykio, kadangi gyvenime mėgstu riziką. Netikėjau, kad nebus nei vienos degalinės 130 kilometrų atkarpoje, sakiau, dar nesipilame. O tada greitkely važiavau kaip pensininkė, taupydama kurą. Ir galiausiai bet kuriuo momentu galėjau užgesti, bet laimei privažiavome degalinę. Va, kaip apskaičiavau.

Per 17 dienų pravažiavome tokiu maršrutu:
Lietuva-Lenkija-Čekija-Austrija-Slovėnija-Kroatija-Juodkalnija-Albanija-Graikija-Šiaurės Makedonija-Serbija-Rumunija-Vengrija-Slovakija-Lenkija-Lietuva (viso 13 užsienio šalių!). Detaliai susipažinti su šiomis šalimis nespėjome, tačiau pasičiupinėjome bendram suvokimui, kur norėsis grįžti, o kur nebelabai. Bendrai viso 6434 km.

[mykolaila]

Geras aprašymas ir km normaliai Man šią vasarą didžiausią įspūdį paliko Albanijos SH22 (tūkstančio posūkių) kelias. Manau per daug laiko praleidote gulėdami paplūdimiuose, todėl ir nepamatėt daug objektų

[draginoid]

Žinutės nuoroda Man šią vasarą didžiausią įspūdį paliko Albanijos SH22 (tūkstančio posūkių) kelias.

Nezinau, kiek tame SH22 posukiu, bet SH20 man toki ispudi paliko, kaip nesibaigianciu posukiu keliais! O jus vaziavote is Kosovo i ta kelia?

[draginoid]

Žinutės nuoroda Per 17 dienų pravažiavome tokiu maršrutu:
Lietuva-Lenkija-Čekija-Austrija-Slovėnija-Kroatija-Juodkalnija-Albanija-Graikija-Šiaurės Makedonija-Serbija-Rumunija-Vengrija-Slovakija-Lenkija-Lietuva (viso 13 užsienio šalių!). Detaliai susipažinti su šiomis šalimis nespėjome, tačiau pasičiupinėjome bendram suvokimui, kur norėsis grįžti, o kur nebelabai. Bendrai viso 6434 km.

Pernai labai detaliai pasidalinai ir su keliones islaidomis. Si karta ne zodzio
Ir visgi, kiek kainavo tokia kelione? Manau, ir kitiems tai idomu isgirsti, kad isivaizduoti, kiek kainuoja tokios grazios atostogos ant dvieju ratu