Pažintis su Čekija
Pažintis su Čekija
Labas! Rimtiems baikeriams Čekija jau ne lygis, tačiau man, dar nesisvečiavusiai šioje šalyje, buvo pats tas. 
2 motociklai: Triumph Tiger 800 ir BMW F800R, 2 rideriai, 8 dienos (6 važiavimo ir 2 poilsio), nuvažiuoti 3200 km, pėstute nueiti 68 km.
1-oji diena. Nuvažiuoti 1080 km, pasiekta Čekija.
2-oji diena. Pirmasis lankytinas objektas - Dlouhé Stráně hidroelektrinė. Mano pirmoji pažintis su krėsliniu keltuvu (chairlift), kadandi nesu slidinėjanti, niekad iki šiol neteko keltis šiais keltuvais. Atsisėdome, kylame, kojytėmis maskatuojame, sakau Aisčiui: „Blem, aukščio nebijau, bet kažkaip nejaukiai jaučiuosi, nesaugiai. Nei prisegė, jokių apsaugų, nieko..“. Kelionei įpusėjus pakėlusi galvą pastebėjau, kad visgi yra iš viršaus nusileidžiantis apsauginis rėmas. Nu ok. Be jo taip patiko, tiek adrenalino, kad kitame objekte kartojome. Gerai, keltuvas užkėlė iki Rozhledna u Tetřeví chaty apžvalgos aikštelės.
O kas toliau? Į žemėlapius ir nuorodas žiūrim, kad iki Dlouhé Stráně hidroelektrinės dar 6 km. Susižinom, kad iki ten kursuoja mikroautobusiukas. Sulaukiam jo ir paaiškėja, kad paslauga yra mokama ir atsiskaityti galima tik grynaisiais. Grynųjų mes neturime. Vairuotojas piktdžiugiška šypsenėle nusišypso ir nuvažiuoja. O mes sprendžiame, ką daryti. Aistis sako, gal apsieisim, o aš sakau: na jau ne, kas tiek 6 km mums yra. Ir su visa manta (moto drabužiais, šalmais rankose) kulniuojam.
O karšta! Saulė plieskia, kepina... Kylam į kalną. Pasivaikščiojimas visai varginantis gavosi, bet įveikėme. Įkopus kalno viršūnėje pasitiko tamsūs lietaus debesys, bent jau atsigaivinome. Užkilome iki vandens rezervuaro, tačiau vandens jame neradome. Apsižvalgę aplik, apėję aplink hidroelektrinės vandens rezervuarą ir pasidarę nuotraukų atminimui, pėdinome tuos pačius 6 km atgal.
Neplanuotai sugaišome 2-3 valandas, kas lėmė, kad nebespėjome į sekantį suplanuotą lankytiną objektą – Sky Bridge 721 ir šalia esantį pažintinį apžvalgos taką. Nuvykę į Dolni Morava buvome informuoti, kad tiltas vis dar yra atidarytas, tačiau keltuvai, keliantys iki jo, šiandien jau nebeveikia. Kulniuoti dar velniai žino, kiek? Nebuvome pasirengę. Teko keisti dienos planus.
Užsibookinome viešbutį su džiakuzi ir baseinu, bet 20:50 val. į jį nuvykus, buvome informuoti, kad spa erdvė užsidaro 21 val. Ok, dar viena nesėkmė.
3-oji diena. Lankytinas objektas – The Timber Trail (the tree top walk) apžvalgos takas bei bokštas, Anykščių lajų tako analogas. 45 m aukščio.
Pasivaikščioję apžvalgos taku, pakilome į apžvalgos bokštą. Iš viršaus pasigrožėjome aplinkiniais vaizdais, o tada nusileisti nusprendėme čiuožykla. Nuo šio objekto toliau keliavau ant motociklo ne viena, o su savo naujuoju keleiviu – vilkiuku.
Antrasis šios dienos lankytinas objektas - Sedlec Ossuary kaulų koplyčia. Kopyčios interjeras sudarytas iš 40 tūkst. žmonių (XIV a. maro epidemijos aukų) kaulų.
Po šių lankytinų objektų nusprendėme pradėti pažintį su Čekijos sostine – Praha. Nuvykę į sostinę, susipažinome su naktiniu miestu. Pati turiu šiokią tokią tradiciją – kadangi klausau sunkiosios muzikos, užsienio šalyse stengiuosi apsilankyti roko/metalo baruose/klubuose. Šiam vakarui pasirinkome „Hells bells“ rockin‘ pub‘ą, tačiau nelikome labai sužavėti – pirmadienio vakaras – tuščia, veiksmas nevyksta, o ir vardinis alus nuvylė, tik užsisakius suvokėme, kad tai IPA, kurio nei aš, nei Aistis nemėgstame. Sekantis baras turėjo būti „Harley‘s“, tačiau nupėdinus iki jo likome už durų, kadangi pastarasis pirmadieniais-atradieniais nedirba.
4-oji diena. Ryte po pusryčių pasimėgavome džiakuzi ir išėjome į miestą. Šiandien motociklai ilsisi, užtat kojytės į trasą. Kadangi turime tik vieną dieną sostinei, susižymėję google siūlomus verčiausius dėmesio Prahos objketus, nusprendėme kaip įmanoma kuo daugiau jų aplankyti. Apsilankėme Strahov bibliotekoje, gotikinėje Šventojo Vito katedroje, pamatėme Lenono sieną, perėjome per garsųjį istorinį Karolio tiltą, matėme šokantį namą, Prahos astronominį laikrodį, senamiesčio tilto bokštą, lankėmės senamiesčio aikštėje, paragavome vietinės virtuvės patiekalų bei čekiško alaus.
Grįžtant į viešbutį, nusprendėme užeiti į dar vieną, pakeliui esantį barą, ir visai atsitiktinai patekome į įspūdingą vietą – „Nightmare“ siaubo barą. Aš nesu siaubiakų gerbėja, neatpažįstu personažų, bet baras tikrai įspūdingas.
5-oji diena. Šios dienos pirmasis lankytinas objektas - Quarry Great America karjeras. Nežinau, kaip įsivedžiau į navigaciją, bet ten, kur reikia, patekome iš trečio karto. Pirmąjį kartą navigacija nuvedė prie uždaryto kelio, antrąjį - arčiau mažojo karjero – Quarry Little America. Kur pasistatę motociklus, dar velniai žino, kiek km pėdinome pėstute iki mažojo karjero. Tada iš trečiojo karto jau pakliuvome ten, kur norėjome – prie didžiojo karjero.
Antrasis lankytinas objketas turėjo būti Pravčická Archway. Tačiau ten nuvykus paaiškėjo, kad parkingas yra ganėtinai toli nuo šio objekto, net ne nuo objekto, o nuo kalno, o objektas kažkur aukštai kalnuose, tad dar kiek lipti iki jo.. Norėjau sugudrauti ir motociklą palikti ant pėsčiųjų tako, bet kaip tik tuo metu prie manęs privažiavo policijos pareigūnas, kuris mandagiai vokiečių kalba paaiškino, kad ant pėsčiųjų tako statyti motociklo negalima ir nurodė, kur yra parkingo aikštelė. Svarstėme, ką daryti, ar verta tiek eiti, kai jau buvome prisivaikščioję iki soties, tačiau galiausiai nusprendėme praleisti čia pusdienį ir apklankyti tai, ką suplanavome. Nuvykus į parkingo aikštelę, paaiškėjo, kad už stovėjimą galima atsiskaityti tik grynaisiais, tai buvo paskutinis lašas, privertęs keisti dienos planus. Skipinom ne tik šį, bet ir sekantį planuotą aplankyti objektą - Panská skála. Pasileidome link Hell‘s Mine (Bikers‘ Cave), ką buvome suplanavę sekančiai dienai. Urvai, veikiantys kaip motociklų klubo „Pekelné Doly“ būstinė. Tikrai verta apsilankyti visiems motociklininkams. Su motociklu galima įvažiuoti ir į vidų. Baikeriams lankymas nemokamas.
Šią dieną taip pat aplankėme ir Ještedo televizijos bokštą, kur įsikūrusiame restorane papietavome.
Diena buvo karšta, pasijautė nuovargis nuo važiavimo, tad Aisčiui pasakiau, kad nebenoriu niekur važiuoti. Buvome sutaupę vieną dieną, tad nusprendėme grįžti į viešbutį su džiakuzi ir baseinu ir ten praleisti visą sekančią dieną.
6-oji diena. Poilsis. Džiakuzi, baseinas, deginimasis. Aistis pasiūlė pasivažinėti po apylinkes, bet aš ant moco sėsti visai nenorėjau. Galiausiai nuvažiavome papietauti ir tuo pačiu užsukome į šalia esančius Bobová dráha Berta amerikietiškus kalnelius papramogauti. Pramoga gal daugiau vaikams, bet mums patiko.
7-oji diena. Grįžome į Sky Bridge 721 ir šalia esantį pažintinį apžvalgos taką. Keltuvas+tiltas+apžvalgos bokštas+keltuvas žmogui atsiėjo 65 eurus. Motociklus palikome šalia esančioje viešbučio aikštelėje. Pakilus į viršų, patekome į rūką. Nei nuo tilto, nei nuo bokšto jokie vaizdai neatsivėrė, bet rūkas pridėjo savo žavesio. Pagaliau pailsėjome nuo karčio, čia vietomis buvo visai vėsoka. Sky Bridge 721 tiltas – 721 metrų ilgio ir 95 metrų aukščio.
Galvojome, tiltu grįšime ir atgal, tačiau pusiaukelėje sutikti žmonės pasakė, kad atgal išėjimo nėra, norint grįžti atgal, reikia eiti turistiniu taku per aplinkui. Na, du geri kilometrai, kas čia yra, parėjome per aplinkui.
Pažintinis apžvalgos takas 1116 metrų aukštyje virš jūros lygio. Apžvalgos bokštas siekia 55 metrus, o pažintinis tako ilgis 750 metrų.
Keltuvu nusileidę žemyn, likome šokiruoti, kai už parkavimą buvome paprašyti susimokėti po 21,70 Eur. Nusprendėme, kad Čekijos mums jau gana ir pradėjome kelionę link namų. Važiuojant per Lenkiją pakliuvome į ganėtinai stiprų lietų, ko pasekoje sušlapome. Pravažiavę Varšuvą, nusprendėme stoti nakvynei.
8-oji diena. Dar 650 km ir mes namie.
Kelionės metu, pačioje Čekijoje automagistralinių kelių vengėme, važiavome vien vietiniais kelias, dėl ko važiavimas buvo sąlyginai lėtas. Atrodo, navigacija rodydavo važiuoti vos keliasdešimt kilometrų, bet tas užtrukdavo veik valandą, nes miestelis ant miestelio, kur greitis 50 km/val. Tas gal šiek tiek vargino, kai norėdavosi per dieną kaip įmanoma daugiau pamatyti, o daugiausiai laiko praleistavom kely.
Čekija nepatiko tuo, kad pinigaujasi iš visko, ko tik įmanoma. Už parkingą moki, už lankytiną objektą moki, už keltuvą/autobusą prie lankytino objekto moki, už viską moki atskirai. Lankytini objektai – bažnyčios, koplyčios, bibliotekos – mokami, bilietų vietoje nenusipirksi, reikia ieškoti info centro. Lankytinų objektų ne visas personalas kalba angliškai, nusipirkus bilietą, jokio instruktažo, pats turi aiškintis, iš kur, į kur kelia keltuvai ir pan.
2 motociklai: Triumph Tiger 800 ir BMW F800R, 2 rideriai, 8 dienos (6 važiavimo ir 2 poilsio), nuvažiuoti 3200 km, pėstute nueiti 68 km.
1-oji diena. Nuvažiuoti 1080 km, pasiekta Čekija.
2-oji diena. Pirmasis lankytinas objektas - Dlouhé Stráně hidroelektrinė. Mano pirmoji pažintis su krėsliniu keltuvu (chairlift), kadandi nesu slidinėjanti, niekad iki šiol neteko keltis šiais keltuvais. Atsisėdome, kylame, kojytėmis maskatuojame, sakau Aisčiui: „Blem, aukščio nebijau, bet kažkaip nejaukiai jaučiuosi, nesaugiai. Nei prisegė, jokių apsaugų, nieko..“. Kelionei įpusėjus pakėlusi galvą pastebėjau, kad visgi yra iš viršaus nusileidžiantis apsauginis rėmas. Nu ok. Be jo taip patiko, tiek adrenalino, kad kitame objekte kartojome. Gerai, keltuvas užkėlė iki Rozhledna u Tetřeví chaty apžvalgos aikštelės.
O kas toliau? Į žemėlapius ir nuorodas žiūrim, kad iki Dlouhé Stráně hidroelektrinės dar 6 km. Susižinom, kad iki ten kursuoja mikroautobusiukas. Sulaukiam jo ir paaiškėja, kad paslauga yra mokama ir atsiskaityti galima tik grynaisiais. Grynųjų mes neturime. Vairuotojas piktdžiugiška šypsenėle nusišypso ir nuvažiuoja. O mes sprendžiame, ką daryti. Aistis sako, gal apsieisim, o aš sakau: na jau ne, kas tiek 6 km mums yra. Ir su visa manta (moto drabužiais, šalmais rankose) kulniuojam.
O karšta! Saulė plieskia, kepina... Kylam į kalną. Pasivaikščiojimas visai varginantis gavosi, bet įveikėme. Įkopus kalno viršūnėje pasitiko tamsūs lietaus debesys, bent jau atsigaivinome. Užkilome iki vandens rezervuaro, tačiau vandens jame neradome. Apsižvalgę aplik, apėję aplink hidroelektrinės vandens rezervuarą ir pasidarę nuotraukų atminimui, pėdinome tuos pačius 6 km atgal.
Neplanuotai sugaišome 2-3 valandas, kas lėmė, kad nebespėjome į sekantį suplanuotą lankytiną objektą – Sky Bridge 721 ir šalia esantį pažintinį apžvalgos taką. Nuvykę į Dolni Morava buvome informuoti, kad tiltas vis dar yra atidarytas, tačiau keltuvai, keliantys iki jo, šiandien jau nebeveikia. Kulniuoti dar velniai žino, kiek? Nebuvome pasirengę. Teko keisti dienos planus.
Užsibookinome viešbutį su džiakuzi ir baseinu, bet 20:50 val. į jį nuvykus, buvome informuoti, kad spa erdvė užsidaro 21 val. Ok, dar viena nesėkmė.
3-oji diena. Lankytinas objektas – The Timber Trail (the tree top walk) apžvalgos takas bei bokštas, Anykščių lajų tako analogas. 45 m aukščio.
Pasivaikščioję apžvalgos taku, pakilome į apžvalgos bokštą. Iš viršaus pasigrožėjome aplinkiniais vaizdais, o tada nusileisti nusprendėme čiuožykla. Nuo šio objekto toliau keliavau ant motociklo ne viena, o su savo naujuoju keleiviu – vilkiuku.
Antrasis šios dienos lankytinas objektas - Sedlec Ossuary kaulų koplyčia. Kopyčios interjeras sudarytas iš 40 tūkst. žmonių (XIV a. maro epidemijos aukų) kaulų.
Po šių lankytinų objektų nusprendėme pradėti pažintį su Čekijos sostine – Praha. Nuvykę į sostinę, susipažinome su naktiniu miestu. Pati turiu šiokią tokią tradiciją – kadangi klausau sunkiosios muzikos, užsienio šalyse stengiuosi apsilankyti roko/metalo baruose/klubuose. Šiam vakarui pasirinkome „Hells bells“ rockin‘ pub‘ą, tačiau nelikome labai sužavėti – pirmadienio vakaras – tuščia, veiksmas nevyksta, o ir vardinis alus nuvylė, tik užsisakius suvokėme, kad tai IPA, kurio nei aš, nei Aistis nemėgstame. Sekantis baras turėjo būti „Harley‘s“, tačiau nupėdinus iki jo likome už durų, kadangi pastarasis pirmadieniais-atradieniais nedirba.
4-oji diena. Ryte po pusryčių pasimėgavome džiakuzi ir išėjome į miestą. Šiandien motociklai ilsisi, užtat kojytės į trasą. Kadangi turime tik vieną dieną sostinei, susižymėję google siūlomus verčiausius dėmesio Prahos objketus, nusprendėme kaip įmanoma kuo daugiau jų aplankyti. Apsilankėme Strahov bibliotekoje, gotikinėje Šventojo Vito katedroje, pamatėme Lenono sieną, perėjome per garsųjį istorinį Karolio tiltą, matėme šokantį namą, Prahos astronominį laikrodį, senamiesčio tilto bokštą, lankėmės senamiesčio aikštėje, paragavome vietinės virtuvės patiekalų bei čekiško alaus.
Grįžtant į viešbutį, nusprendėme užeiti į dar vieną, pakeliui esantį barą, ir visai atsitiktinai patekome į įspūdingą vietą – „Nightmare“ siaubo barą. Aš nesu siaubiakų gerbėja, neatpažįstu personažų, bet baras tikrai įspūdingas.
5-oji diena. Šios dienos pirmasis lankytinas objektas - Quarry Great America karjeras. Nežinau, kaip įsivedžiau į navigaciją, bet ten, kur reikia, patekome iš trečio karto. Pirmąjį kartą navigacija nuvedė prie uždaryto kelio, antrąjį - arčiau mažojo karjero – Quarry Little America. Kur pasistatę motociklus, dar velniai žino, kiek km pėdinome pėstute iki mažojo karjero. Tada iš trečiojo karto jau pakliuvome ten, kur norėjome – prie didžiojo karjero.
Antrasis lankytinas objketas turėjo būti Pravčická Archway. Tačiau ten nuvykus paaiškėjo, kad parkingas yra ganėtinai toli nuo šio objekto, net ne nuo objekto, o nuo kalno, o objektas kažkur aukštai kalnuose, tad dar kiek lipti iki jo.. Norėjau sugudrauti ir motociklą palikti ant pėsčiųjų tako, bet kaip tik tuo metu prie manęs privažiavo policijos pareigūnas, kuris mandagiai vokiečių kalba paaiškino, kad ant pėsčiųjų tako statyti motociklo negalima ir nurodė, kur yra parkingo aikštelė. Svarstėme, ką daryti, ar verta tiek eiti, kai jau buvome prisivaikščioję iki soties, tačiau galiausiai nusprendėme praleisti čia pusdienį ir apklankyti tai, ką suplanavome. Nuvykus į parkingo aikštelę, paaiškėjo, kad už stovėjimą galima atsiskaityti tik grynaisiais, tai buvo paskutinis lašas, privertęs keisti dienos planus. Skipinom ne tik šį, bet ir sekantį planuotą aplankyti objektą - Panská skála. Pasileidome link Hell‘s Mine (Bikers‘ Cave), ką buvome suplanavę sekančiai dienai. Urvai, veikiantys kaip motociklų klubo „Pekelné Doly“ būstinė. Tikrai verta apsilankyti visiems motociklininkams. Su motociklu galima įvažiuoti ir į vidų. Baikeriams lankymas nemokamas.
Šią dieną taip pat aplankėme ir Ještedo televizijos bokštą, kur įsikūrusiame restorane papietavome.
Diena buvo karšta, pasijautė nuovargis nuo važiavimo, tad Aisčiui pasakiau, kad nebenoriu niekur važiuoti. Buvome sutaupę vieną dieną, tad nusprendėme grįžti į viešbutį su džiakuzi ir baseinu ir ten praleisti visą sekančią dieną.
6-oji diena. Poilsis. Džiakuzi, baseinas, deginimasis. Aistis pasiūlė pasivažinėti po apylinkes, bet aš ant moco sėsti visai nenorėjau. Galiausiai nuvažiavome papietauti ir tuo pačiu užsukome į šalia esančius Bobová dráha Berta amerikietiškus kalnelius papramogauti. Pramoga gal daugiau vaikams, bet mums patiko.
7-oji diena. Grįžome į Sky Bridge 721 ir šalia esantį pažintinį apžvalgos taką. Keltuvas+tiltas+apžvalgos bokštas+keltuvas žmogui atsiėjo 65 eurus. Motociklus palikome šalia esančioje viešbučio aikštelėje. Pakilus į viršų, patekome į rūką. Nei nuo tilto, nei nuo bokšto jokie vaizdai neatsivėrė, bet rūkas pridėjo savo žavesio. Pagaliau pailsėjome nuo karčio, čia vietomis buvo visai vėsoka. Sky Bridge 721 tiltas – 721 metrų ilgio ir 95 metrų aukščio.
Galvojome, tiltu grįšime ir atgal, tačiau pusiaukelėje sutikti žmonės pasakė, kad atgal išėjimo nėra, norint grįžti atgal, reikia eiti turistiniu taku per aplinkui. Na, du geri kilometrai, kas čia yra, parėjome per aplinkui.
Pažintinis apžvalgos takas 1116 metrų aukštyje virš jūros lygio. Apžvalgos bokštas siekia 55 metrus, o pažintinis tako ilgis 750 metrų.
Keltuvu nusileidę žemyn, likome šokiruoti, kai už parkavimą buvome paprašyti susimokėti po 21,70 Eur. Nusprendėme, kad Čekijos mums jau gana ir pradėjome kelionę link namų. Važiuojant per Lenkiją pakliuvome į ganėtinai stiprų lietų, ko pasekoje sušlapome. Pravažiavę Varšuvą, nusprendėme stoti nakvynei.
8-oji diena. Dar 650 km ir mes namie.
Kelionės metu, pačioje Čekijoje automagistralinių kelių vengėme, važiavome vien vietiniais kelias, dėl ko važiavimas buvo sąlyginai lėtas. Atrodo, navigacija rodydavo važiuoti vos keliasdešimt kilometrų, bet tas užtrukdavo veik valandą, nes miestelis ant miestelio, kur greitis 50 km/val. Tas gal šiek tiek vargino, kai norėdavosi per dieną kaip įmanoma daugiau pamatyti, o daugiausiai laiko praleistavom kely.
Čekija nepatiko tuo, kad pinigaujasi iš visko, ko tik įmanoma. Už parkingą moki, už lankytiną objektą moki, už keltuvą/autobusą prie lankytino objekto moki, už viską moki atskirai. Lankytini objektai – bažnyčios, koplyčios, bibliotekos – mokami, bilietų vietoje nenusipirksi, reikia ieškoti info centro. Lankytinų objektų ne visas personalas kalba angliškai, nusipirkus bilietą, jokio instruktažo, pats turi aiškintis, iš kur, į kur kelia keltuvai ir pan.
2018-2019 Honda NC 700S 2012 m.
2020-dabar Triumph Tiger 800 2014 m.
2020-dabar Triumph Tiger 800 2014 m.
Pažintis su Čekija
Ne tik Čekija tokia, praktiškai visur taip, ir pas mus irgi. Jeigu nori taupyti - ieškai hack'ų ir vietinių patarimų (dienos kokios spec nemokamos, bilietai kur pigiau online, transporto viešojo nuolatiniai, turistinės kortelės). Pvz Austrijoje mums irgi kainuotu Insbruke aplankyti norimas vietas virš 100e, tačiau yra turistinė kortelė 3 dienų, kur už 55 eurus visų muziejų, tramvajų, autobusų ir pan vietų atidaro nemokamai ir neribotai. Vilniuje irgi panaši yra už gerokai pigiau dienai, keliom, savaitei.atgimusi rašė:Čekija nepatiko tuo, kad pinigaujasi iš visko, ko tik įmanoma. Už parkingą moki, už lankytiną objektą moki, už keltuvą/autobusą prie lankytino objekto moki, už viską moki atskirai. Lankytini objektai – bažnyčios, koplyčios, bibliotekos – mokami, bilietų vietoje nenusipirksi, reikia ieškoti info centro. Lankytinų objektų ne visas personalas kalba angliškai, nusipirkus bilietą, jokio instruktažo, pats turi aiškintis, iš kur, į kur kelia keltuvai ir pan.
Praha ir Čekija - gan skirtingi dalykai, smagu kad aplink pasivažinėti pavyko, vietos tikrai labai gražios ir unikalios. Tik orai, kažkaip, nelepino, pagal nuotraukas.
Drop a gear and disappear.
Pažintis su Čekija
Aciu uz faina pasakojima. Prie kavos skaniai susiskaite ir fotkes susiziurejo. 
Pažintis su Čekija
Tiesa, prie pirmos dienos nepaminėjau, kad buvau išsikėlusi sau tikslą - per vieną dieną prašokti visą Lenkiją. Tiksliau, seniai knietėjo pagerinti savo vienos dienos didžiausią nuvažiuotą kilometražą. Kol kas iki šiol tai buvo 864 km - dar pirmojo mano sezono, kai su Decoy mynėme iš Krokuvos. Prireikė penkerių metų.
Prireikė penkerių metų. 2018-2019 Honda NC 700S 2012 m.
2020-dabar Triumph Tiger 800 2014 m.
2020-dabar Triumph Tiger 800 2014 m.
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra