Motociklininkai.lt

Sveiki,

Pasidalinsiu šiokiais tokiais įspūdžiais apie kelionę į Austriją ir Kroatiją... O prasidėjo taip...

Planuose buvo važiuoti iki Italijos per Čekijos Harley meet'ą, bet kelionė žlugo nė neprasidėjus. Nebent pradžią laikyt planavimą nuo sausio mėn.

Keli draugai ruošėsi važiuoti į Zakopanę, tai kreipiausi į juos ir pasirodo, jie jau nusprendė lėkt iki Kroatijos. O kadangi Austrija visai šalia, tai įkišau savo trigrašį ir išvedžiau žmones iš doros kelio... juolab dalis maršruto jau buvo ant popieriaus:) pasiplanavom ir paskaičiavom maršrutą 4000 km. Bet tuo nesibaigė, ir gavosi 4900 km.

Taigi pirmą dieną išjudėjome 6 ryto pilni entuziazmo.



Per Lenikiją pralėkėme labai greitai, net nesitikėjome, kad pirmoji nakvynė bus Čekijoje. Atvykome vėlai, viskas uždaryta (ne Lietuva vis gi), ir vakarienė buvo labai soti:


Ir kas baisiausia, dviems kardanams teko aiškinti, kad grandinė irgi gerai:



Važiavome monotoniškai ir per Čekiją. Tik arčiau Austrijos pasidarė smagiau. Pasiekę Austriją taip gera pasidarė pamačius neapsakomai gražius peizažus, lygius kelius ir vingiuotus kalnų keliukus, kur tikrai yra ką veikti. Ir žinote, kas žiauriausia? O gi tai, kad nežinai, ar čia smagiai pasilinksmint posūkiuose, ar važiuoti lėtai ir mėgautis vaizdais... Ir spėkite, kas nugalėjo? O gi keliukų vingiuotumas. 32 gb vaizdo įrašų, kuriuos reikės dar sutvarkyt.




Tik priartėję prie Vienos, prasidėjo nuotykiai su mocais. Kol vieni remontavo stabdžius, nes kažkokiu stebuklingu būdu užsikirto stabdžiai priekiniai, kiti klijavosi padangas.


Nors fantazija buvo beribė remonto klausimais ir pasitelkta brigada Lietuvoje per telefono ragelį, išgelbėjo ūkininkas, kuris pasakė važiuot į servisą už 5 km. ir vuolia, 20 min., 20 eur ir mocas vėl stabdo. O sugaišome pusantros dienos ir jau prigalvojome tiek variantų, kad tikrai liktume be stabdžių.




Austrijoje važiavome kalnų keliais, nes navigaciją nustatėme taip, kad nevestų per magistralinius kelius. Tokiu būdu pasiekėme Hallstatt'ą. Nuostabi vietą iš pasakų knygų. Buvo žiauriai karšta, prisiparkuoti irgi ne visai lengva, bet kadangi mocai, tai radom kur pakišti, nors ir gavom rekomendacijas patraukti nuo linijos, nes privati teritorija.

Po Hallstatto, pasinaudojęs jūsų patarimais, nuvykome į Kapruną. Ten užkilome į kalnus ir kartu aplankėme vandens užtvankas. Žinoma, nei į užtvankas, nei į kalnus vakare mūsų niekas nenugabeno, tad nusprendėme nakvoti čia ir kai yra laisvo laiko vakare, tai nulėksime netolimais į Krimlio krioklį. Tai maža to, kad nelabai ką pamatėme, bet ir nusprendėme užsidėti lietaus aprangą tada, kai kiaurai peršlapome:) važiavome į juodą debesį ir nei vienas iš trijų nesugalvojo laiku sustoti. labai smagiai pravažiuojantys žmonės iš mūsų juokėsi. O iš kitos pusės, užtaikėme taip, kad abi dienas po pietų niaukėsi ir lijo. Gal tai normalu kalnuose?

Po kalnų nuvarėme dar į kitus kalnus. T.y. į taip ilgai lauktą Glossglocknerį. Ir nepatikėsite, vėl krituliai. O krituliai ne šiaip sau, o sniegas. Poste vyrukas bandė mus atkalbėt nuo kilimo į viršūnę, bet sužinojęs, kad iš Lietuvos, daugiau neįkalbinėjo:)
Dėl debesų pačioje viršūnėje matomumas tikrai buvo apribotas, bet kita vertus - važiuojant ir sunku buvo žvalgytis, nes lijo, po to snigo, slidu, staigūs posūkiai, ir žinote, buvo nelinksma. ypač man įvarė baimės staigūs apsisukimai leidžiantis žemyn. Na su tuo nebuvau susidūręs, nes posūkyje gi turi greitėti, o kur čia greitėsi, jei stabdyt leidžiantis reikia:D
gerai, kad dar eismo praktiškai nebuvo. Ne daug tokių nurautų žmonių buvo. O temperatūra viso labo tebuvo -3,2 laipsniai

Laukite pasakojimo tęsinio...

Ką tik, t.y. birželio antroj pusėj visa tai pravažiavau, bet oras buvo labai geras, šiltas, visiškai be lietaus. Na, biskį palijo haikinant 5-Fingers.

Sia sav irgi ten lietaus negavom. Na, kelis lasus...

turistux rašė:Žinutės nuoroda Ką tik, t.y. birželio antroj pusėj visa tai pravažiavau, bet oras buvo labai geras, šiltas, visiškai be lietaus. Na, biskį palijo haikinant 5-Fingers.

o esmė tame, kad ir patys keliavome birželio 18-28 dienomis:)

po Glossglocknerio aplankymo jau judėjome link Kroatijos. Tai kartu kabinome Italiją ir Slovėniją. Italijoje tik pernakvojom ir pamatėm degalų kainas - 1,60 eurd už ltr. Keliukai irgi vingiuoti ir siauri, pro ten, kur mažai kas važiuoja:D

Kadangi navigacija mus vedė vietinės reikšmės keliais, tai iš Italijos į Slovėniją įvažiavome per "džiungles" laukiniu asfvaltuotu keliu per kalnus. Kelias siauras, vienam fiatikui, jokių kelio bortų, miškas ir tt. Smagumo buvo ne mažiau nei Glossglockneryje. Šiame kelyje sutikome gal tik du mocus ir tiek pat mašinų. Bet vidury šių džiunglių didingai stovėjo kavinė su prierašu "bikers welcome". kas ten joje lankosi...?

Slovėnijoje nuvykome į kalnuose paslėptą partizanų ligoninę. Jausmas įdomus, nes vaizdai neįprasti.

Po jų apsilankėme Slovėnijoje stalagtitų ir stalagmitų urvuose. Vaizdai įdomūs, bet nufotografuot buvo sunku, nes tamsu, o su blykste neleidžiama fotografuot, nes gyvena šviesai jautrūs gyviai. Pagal mane tai tritonai.

Na ir išvykome į Kroatiją. jau tradiciškai kirtome sieną kaip partizanai, per kalnus ir žvyrkeliais. Net sienos kirtimo ženklų nelabai buvo. Visa laimė kad radome prie uosto tą ženklą, nes mane jau norėjo skalpuot dėl to:) Nakvynė sovietinio barako, gal net ligoninės, stiliaus viešbutyje su bendru vyrų/moterų dušu-tuliku-maudykla visam aukštui buvo razinka:D Juokėmės vos ne iki nukritimo:D juokas buvo "nei verkt, nei juoktis":D

o kai pasiekėm Kroatiją... kitoks grožis, kiti kalnai, o dar ir jūra...
pirminis Kroatijos tikslas buvo važiuoti pakrante ir mes tai padarėme:) pirma važiavom gražiai, paskui mašinas ir tt. Bet po 5 min., bent jau man, nusibodo... pasistengęs aplenkiau visą koloną ir atsivėrė visai kiti vaizdai. Pakrantės keliai labai lygūs ir gražūs, todėl neatsilaikiau ir paspaudžiau. visokių posūkių yra, visokio staigumo, o kadangi srautas nedidelis buvo (gal dar ne pats pačiausias sezonas), tai pakaitinti padangas tikrai buvo galimybių. Asfaltas karštas, posūkiai aštrūs, sukibimas idealus, todėl ilgai nelaukus pajauti, kaip padanga vos ne dantimis kabinasi. o pakeliui buvo ir sportų, kurie tuose posūkiuose sugebėjo ir keliais brūžint per asfaltą. Žodžiu, pasaka. O draugeliai pasirinko lėtą važiavimą, todėl didžioji nuotraukų dalis yra jų.

Dariedėjom iki KRKA nacionalinio parko, aplankėme vandens ežerus ir krioklius. Smagumas, bet karšta... teko kojas vėsinti vandenyje. Iš esmės, kaip supratom, Kroatija gyviausia palei jūrą, nes judėdami nuo KRKA link Plitvicos ežerų per vietinius jų kelius, tai matėsi, kad šalis nėra turtinga, daug kas apleista, kai kur miestai apskritai apšaudyti, apgriuvę. Kelius po biški nors ir tvarko, bet kai kur sunku, sunku... Mes tas vietas pavadinome Mongolija:D nė gyvos dvasios, vien akmenys ir krūmai, tvoros sukrautos iš akmenų. Gražu, bet tuščia:) ir kaip taisyklė-degalinių ten nėra. man su pilnu baku įveikiant iki 350 km dar dar gerai sekėsi, draugui su Honda VTX buvo sunkiau. Visa laimė, kad pasiėmėm benzovežį - 5 ltr bakelį:D
Važiuojant link Vengrijos, pasirodė Kroatijos miestų, beeet.... kai kuriuose iš tiesų tetruko tik dykumų vėjo genamo krūmo.

Į Vengriją iš Kroatijos papuolėm ne visai kaip europiečiai. Teko eit pro postą ir duoti dokumentus:) Vienas iš mūsų nepaėmė ID kortelės, o tik vairuotojo pažymėjimą, tai prikibo, bet praleido. Vengriją ir Slovakiją prašokom be lankytinų vietų, nebent tik Balatono ežerą. Keliai Slovakijoje nugarą užmušė per pusdienį, ko nebuvo per visą kelionę. Apsistojome Zakopanėje, po to prie Krokuvos aplankėme druskų kasyklas ir Aušvicą. Na ir kitą dieną nudardėjom iki Lietuvos.

Bendrai paėmus kelionė gavosi smagi. Lenkiją verta prašokti tik tranzitu greitkeliais. Labai susitaupo laikas ir nervai. Jei norima apžiūrėt Lenkiją, geriau skirti tada atskirai kelionę vien jai. Austrijos keliai, gamta, namai, kad ir karvės, tikrai labai gražu. Ten verta grįžti dar kartą ir kitais keliais, nes, spėju, ten neišsemiami tie keliai. Ir tikrai dar liko ką apžiūrėt. Vietomis apsiverkti norisi, kaip gražu:D

Kalnu kokybe Slovėnija irgi labai graži šalis. Važiuodami užkabinome tą pusę, kur labai propaguojamos aktyvus laisvalaikis: dviračiai, baidarės, parašiutai. Ko tik ten nėra... Partizanų ligoninė, kad ir visa atstatyta, tikrai įdomi vieta. Ten sklando kažkokia tokia paslaptinga aura. Iš karto prisimeni kompiuterinį žaidimą Medal of Honor. Kroatija tinkama tik maudymuisi kurortuose. Bent jau iš to, ką matėme. O pakrantės kelias smagus tada, jei nėra apkrautas eismu. Mums pasisekė ir visuose mūsų punktuose ir keliuose žmonių antplūdžio nebuvo labai daug.

Tiek Kroatijoje, tiek Austrijoje pilna BMW GS1200 mocų ir BMW sporttourist. Čia jau matėsi, kas iš tiesų keliauja. Kita kategorija buvo Harley'jai. Jie labiau važinėjo savo malonumui trumpais atstumais. Kokių tik jų nematėm. Vairuoja mocus tiek vyrai, tiek moterys, nepriklausomai nuo amžiaus. Infrastruktūra taip gerai mocams paruošta, kad ojej:)

Kas susiję su organizacija, iš tiesų geriausia iš anksto aptarti smulkius, bet reikšmingus dalykus, tokius kaip važiavimo tempas, kur ir kaip valgysit, apranga ir tt.
Kas susiję dėl tempo, tai mes turėjome klausimų, nes man norėjosi greičiau prašokti visus posūkius, o likusiems norėjosi važiuoti lėtai, sustoti bet kur ir bet kada, kai ką nors pamato ir nufotografuoti. Iš vienos pusės smagu, iš kitos - ištempia važiavimo laiką ir kelią grėsmę saugumui, nes taip ir nukalti mašina kelkraštyje gali.
Mityba: reikia sutarti, kur ir kaip valgysit. Man iš tiesų visur ir visada norėjosi valgyt. Matyt moco vibracija viską sukrato. Kitiems užteko pavalgyt du kartus per diena degalinėje ir vakare pasimėgauti alumi...
Apranga: tikrai verta nusipirkti kokybiškus rūbus. Aš nekalbu apie ekipiruotę, čia kiekvieno reikalas, bet jei batai prapučiami, kojinės ir marškinėliai su coolmax, vėsinančios ir garinančios drėgmę, tikrai bus lengviau važiuoti, reikės mažiau vežti rūbų, ir netrenks prakaitu vakare.

Kelių mokesčių mes nemokėjome niekur, navigacija vedė per vietinės paskirties kelius: ir nuotykių prisigaudai, o ir pamatai neturistinę šalį. Bet tikrai patogiau turėti atskirą navigaciją, nes telefonas "degė" tiek iš vidaus, tiek saulėje: teko ir naviguoti, ir kalbėti telefonu, ir klausytis muzikos, ir pajungti prie Packtalk, ir fotografuoti, ir dar per lietų slėpti. Galų gale jis daugiau energijos pradėjo eikvoti nei spėdavo pasikrauti. O dar gerai turėti visiems pasikalbėjimo įrangą.

Kadangi važiavome trise, tai visur per bookingą kokias 2-3 val. prieš apsistojimą rezervuodavome vieną kambarį pagal tai,, ar viešbutis turi stovėjimo vietą teritorijoje ir pagal kainą. Kambario kaina trims svyruodavo nuo 40 eur iki 75 eur. Kartais pigiausi viešbučiai buvo tikrai pigiausi, bet šiaip daugiausiai papuldavo labai geri variantai.

Ir beje, važiuodami paimkite ilgintuvą, nes kai vienu metu norės visi pasikrauti savo įrenginius, tai rozečių retai kada užteks.

Prikabinu dar keletą nuotraukų. Video susuksiu vėliau, nes yra ką veikt su nufilmuotais keliukais:)

Telefona, salma ir Senos distancini pulta, kai kempinom, kraudavau nuo motociklo akumo su Decoy dovanotu 2A adapteriu. Pakrauna moco akumas, o pats nenuseda.