TARPUKARIO MOTOCIKLISTAI: PRIEŠ POŠKĄ IR ŠALČIŲ
-
Egidijus E.
- Pranešimai: 1
- Užsiregistravo: 2026-08-31 04:04
- Karma: 11
TARPUKARIO MOTOCIKLISTAI: PRIEŠ POŠKĄ IR ŠALČIŲ
1. Biržiečio Jono Vasiliausko kelionė motociklu po Europą
1928 m. liepos 15 d. „Biržų žinios“ (Nr. 15) paskelbė trumpą žinutę: „7000 kilometrų keliautojas biržietis J. Vasiliauskas liepos m. 13 d., apvažiavęs Vokietiją, Vengriją, atvyko motociklu į Biržus ir tęsia kelionę per Latviją ir Estiją.“
Praėjus beveik šimtmečiui, ši kelių eilučių žinutė tapo atspirties tašku atkuriant iki šiol mažai žinomą 1928 m. Jono Vasiliausko ir Vlado Matulkos kelionę po Europą.
Šis žygis įdomus ir tuo, kad įvyko beveik metais anksčiau nei garsioji Antano Poškos ir Mato Šalčiaus ekspedicija motociklu į Indiją, prasidėjusi 1929 m. Tai leidžia teigti, kad lietuvių motociklininkų susidomėjimas tolimomis tarptautinėmis kelionėmis prasidėjo dar iki jos.
Sugretinus tarpukario spaudos pranešimus ir archyvinius dokumentus, galima gana išsamiai rekonstruoti šį 1928 m. žygį.
2. Kas buvo Jonas Vasiliauskas?
1969 m. JAV lietuvių laikraštyje „Dirva“ (Nr. 35) paskelbtame nekrologe, remiantis „Lietuvių enciklopedijos“ XXXIII tomo duomenimis, nurodoma, kad Jonas Vasiliauskas gimė 1905 m. rugpjūčio 3 d. Biržuose.
1919 m. jis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo Nepriklausomybės kovose Biržų, Pušaloto bei Joniškio apylinkėse. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime.
1925–1928 m. Vasiliauskas studijavo Valstybės teatro baleto studijoje, o nuo 1928 iki 1944 m. dirbo šiame teatre baleto artistu bei teatrinių renginių organizatoriumi. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Bostone. Mirė 1969 m. balandžio 27 d.
Archyviniai dokumentai rodo, kad motociklais jis domėjosi dar anksčiau. 1925 m. Biržų apskrities viršininko kontoroje Vasiliauskas įregistravo amerikietišką motociklą „Evans“.
Vėliau motociklas dingo iš apskaitos. Pradėjus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad Vasiliauskas jį buvo padovanojęs savo svainiui – kapitonui Viliui Koškuliui, kariškiui – tuo metu tarnavusiam Klaipėdoje. Tai patvirtina išlikęs policijos patikrinimo protokolas, kurį pasirašė keliautojo tėvas, taip pat Jonas Vasiliauskas. Šis dokumentas svarbus ir tuo, kad padeda susieti 1928 m. spaudoje minimą motociklininką su konkrečiu Biržų apskrities gyventoju.
3. Vasiliauskų šeima: tarp verslo ir technikos naujovių
Papildomos archyvinių šaltinių paieškos leido nustatyti dar vieną reikšmingą aplinkybę: motociklininkas Jonas Vasiliauskas buvo gerai žinomo tarpukario Biržų verslininko, automobilisto ir kino teatro „Žvaigždė" savininko Vaitiekaus Vasiliausko brolis.
Brolių gyvenimo ir veiklos keliai susikirto toje pačioje vietoje – Rotušės g. 12. Čia buvo registruotas Jono motociklas „Evans“, o šalia veikė Vaitiekaus įkurtas pirmasis Biržų kino teatras „Žvaigždė“. Vaitiekus taip pat valdė garinę dirbtuvę ir plėtojo kitus su technika susijusius verslus. Ši aplinkybė leidžia Jono Vasiliausko istoriją matyti platesniame Biržų modernėjimo kontekste. Galima manyti, kad šeimos aplinka turėjo įtakos jo domėjimuisi technika ir transportu.
4. Kelionės pradžia ir pakeisti planai
1928 m. liepos pradžioje Jonas Vasiliauskas ir Vladas Matulka išvyko į kelionę po Europą. Iš tikrųjų kelionė turėjo prasidėti gerokai anksčiau – birželio 15 d., tačiau dėl nenumatytų aplinkybių išvykimas atidėtas. Apie patį žygį pirmasis pranešė „Lietuvos žinios“. Liepos 9 d. laikraštis rašė, kad motociklininkai liepos 2 d. išvyko į kelionę, o liepos 6 d. jau pasiekė Berlyną. „Lietuvos aidas“ (Nr. 140) nurodė kitą datą – liepos 3 d., o vėlesnės „Lietuvos žinios“ – dar kitą, liepos 1-ąją. Tad tikslios išvykimo dienos nustatyti šiandien nepavyksta.
Iš pradžių buvo planuojama 8000 kilometrų kelionė per Berlyną, Miuncheną, Paryžių, Barseloną, Romą ir Vieną. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, faktinis maršrutas vedė iš Kauno per Eitkūnus, Karaliaučių, Berlyną, Drezdeną, Prahą į Milaną. Iš Italijos motociklininkai į Lietuvą grįžo per Berlyną, Marienburgą ir Eitkūnus. Toliau, keliaudami per Lietuvą, Latviją bei Estiją, pasiekė Taliną. Iš ten grįžo į Kauną.
Taigi vietoje planuoto didžiojo žygio per Vakarų ir Pietų Europą dėl lėšų stygiaus buvo pasirinktas trumpesnis maršrutas, apėmęs Vokietiją, Čekoslovakiją, Italiją, Latviją ir Estiją.
5. 7000, 8000 ar 5000 kilometrų?
Sugrįžę į Lietuvą, Vasiliauskas ir Matulka užsuko į Biržus. Liepos 15 d. „Biržų žinios“ pranešė, kad Vasiliauskas, apvažiavęs Vokietiją ir Vengriją, tęsia kelionę per Latviją ir Estiją. Tačiau Vengrija čia minima klaidingai – motociklininkai lankėsi Italijoje, o ne Vengrijoje. Tai pareiškė Vasiliauskas, duodamas Rygoje interviu Latvijos spaudai. Liepos 24 d. šį interviu perspausdino „Lietuvos aidas“, nurodydamas, kad motociklininkai jau buvo aplankę Berlyną, Drezdeną ir Prahą bei nuvažiavę apie 3800 kilometrų.
Spaudoje tuo metu pasirodė ir 7000 bei 8000 kilometrų skaičiai. Šią painiavą iš dalies išsprendžia liepos 27 d. „Lietuvos aido“ (Nr. 143) pranešimas: „...Kaunan grįžo motociklistai, baleto šokėjas J. Vasiliauskas ir Matulka. Jie apvažiavo Vokietiją, Čekoslovakiją, Latviją, Estiją ir grįžo į Kauną. Per 24 dienas jie padarė 5000 km kelio.“ Tą patį faktinį atstumą patvirtina ir kitas 1928 m. šaltinis – JAV lietuvių laikraštis „Tėvynė“ (Nr. 35), paskelbęs, kad Vasiliauskas ir Matulka per 24 dienas apvažiavo Vokietiją, Čekoslovakiją, Latviją bei Estiją ir įveikė 5000 kilometrų.
Todėl faktiškai kelionėje buvo įveikta tik apie 5000 kilometrų, o 7000–8000 kilometrų skaičiai buvo susiję su pradiniu planu ir preliminariais skaičiavimais.
6. Keliautojų motociklai ir kasdienybė kelyje
Tiksliausią ir išsamiausią informaciją apie kelionę pateikė 1928 m. liepos 30 d. dienraštis „Lietuvos žinios" (Nr. 166), paskelbęs iš kelionės sugrįžusių motociklininkų Jono Vasiliausko ir Vlado Matulkos pasakojimą. Šis straipsnis vertingas ne tik dėl kelionės aplinkybių, bet ir dėl pateiktų techninių duomenų apie naudotus motociklus. Taigi dienraštis nurodė, kad Jonas Vasiliauskas keliavo 6 PS galios „Douglas“, o Vladas Matulka vairavo 10 PS galios „Harley-Davidson“ (PS vokiškai – Pferdestärke – arklio jėgos).
Konkrečių motociklų modelių laikraštis nenurodo, bet pagal galią galima tikėtis, kad Vasiliausko „Douglas“ buvo apie 600 cm³, o Matulkos „Harley-Davidson“ motociklas galėjo būti 1000 cm³ darbinio tūrio varikliu. Tačiau tai lieka tik prielaidomis, nes tikslių gamyklinių ar registracijos duomenų kol kas nerasta.
„Lietuvos žinios“ taip pat mini Kaune veikusius šių motociklų pardavėjus – „Harley-Davidson“ atstovavo Frumkinas, „Douglas“ – Valdenbergas. Iš laikraščio užuominų galima manyti, kad tokia kelionė buvo naudinga šių motociklų pardavėjų reklamai, tačiau dokumentų, patvirtinančių kelionės rėmimą, nėra.
Iš keliautojų pasakojimo paaiškėja ir dar viena įdomi kelionės detalė. Išvykę iš Kauno ir pasiekę Lietuvos–Vokietijos pasienį ties Eitkūnais, motociklininkai nusprendė taupyti degalus ir kelionės išlaidas. Todėl Jono Vasiliausko motociklas „Douglas“ buvo paliktas Eitkūnuose, o tolesnė kelionė po Europą tęsta vienu – galingesniu – Vlado Matulkos „Harley-Davidson“ motociklu.
Po kiekvienų maždaug 100 nuvažiuotų kilometrų motociklininkai keisdavosi vairuotojo vietomis. Keliauta vidutiniškai 80–90 km/val. greičiu. 1928 metų vasara buvo labai karšta, todėl dažniausiai važiuota anksti rytais, o per dieną buvo įveikiama apie 350–400 kilometrų. Pasak pačių keliautojų, per visą žygį rimtesnių techninių gedimų nepasitaikė.
Kelionėje netrūko ir įdomių susitikimų. Karaliaučiuje lietuvius priėmė vietos motociklininkų klubas, prie Berlyno juos pasitiko vokiečių motociklininkai ir Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Vaclovas Sidzikauskas. O atvykus į Prahą, J. Vasiliauskas netgi dalyvavo tarptautinėse motociklų varžybose.
Toliau keliautojai planavo vykti Austrijos kryptimi, tačiau prie sienos susidūrė su finansiniais sunkumais – neturėdami pakankamos pinigų sumos užstatui už motociklą, jie buvo priversti atsisakyti šio kelionės etapo. Vietoje to per Drezdeną keliautojai pasiekė Milaną, kur buvo sutikti vietos motociklininkų ir spaudos atstovų. Trumpai pabuvę Italijoje, Vasiliauskas ir Matulka per Berlyną bei Marienburgą (dab. Malborką) grįžo į Eitkūnus, pasiėmė paliktąjį „Douglas“ motociklą ir toliau tęsė kelionę per Baltijos šalis.
7. Kelionės tikslas – patirtis būsimoms ekspedicijoms
Pasak pačių keliautojų, žygis buvo ne tik asmeninis išbandymas. Vienas svarbiausių jo tikslų buvo sukaupti patirties būsimai didesnei Lietuvos motociklininkų kelionei po Europą.
1928 m. tarptautinė kelionė motociklu buvo sudėtingas techninis ir organizacinis išbandymas. Reikėjo įveikti skirtingų šalių kelius, pasienio formalumus, pasirūpinti degalais bei motociklų priežiūra, užmegzti ryšius su kitų šalių motociklininkais.
Vasiliausko ir Matulkos žygis parodė, kad Lietuvos motociklininkai jau buvo pasirengę leistis į ilgus tarptautinius maršrutus ir įsilieti į platesnį Europos motociklų gyvenimą.
Nors planuotas 8000 kilometrų žygis buvo sutrumpintas, faktiškai įveikti apie 5000 kilometrų tuo metu buvo reikšmingas pasiekimas.
8. Vladas Matulka – primirštas kelionės bendražygis
Atkuriant šią istoriją svarbu nepamiršti ir antrojo kelionės dalyvio – Vlado Matulkos. Pirmuosiuose 1928 m. pranešimuose jo pavardė minima kartu su Vasiliausku, tačiau vėliau spauda vis dažniau rašė tik apie pastarąjį, ypač pabrėždama jo, kaip baleto artisto, profesiją. Vis dėlto šaltiniai aiškiai patvirtina, kad visą 5000 kilometrų kelionę įveikė abu motociklininkai.
Po kelionės Vladas Matulka ir toliau aktyviai dalyvavo Lietuvos motociklininkų gyvenime. Tai patvirtina 1928 m. rugpjūčio 4 d. „Lietuvos žinių“ publikacija apie didelę motociklų avariją pakeliui į Klaipėdą, kur rugpjūčio 4–5 d. buvo rengiamos motociklų varžybos. Kauno motociklininkai, kartu su vokiečių motociklistais važiuodami nuo Tilžės Klaipėdos link, prie geležinkelio pervažos nepastebėjo nuleisto šlagbaumo. Pirmieji motociklininkai atsitrenkė į užtvarą, o ant jų užvirto dar apie dvidešimt iš paskos važiavusių motociklininkų. Labiausiai nukentėjo pirmieji važiavę motociklininkai – Vladas Matulka ir studentas Jonikas. Matulkai buvo sužeistos kojos, o sudužusių akinių stiklai sužeidė veidą.
Tai buvo tik viena iš kelių avarijų, kurias Matulkai teko patirti važiuojant motociklu. Apie jo tragišką žūtį po trejų metų pranešė dienraščiai „Lietuvos aidas“ (1931 m., Nr. 137) ir „Lietuvos žinios“ (1931 m., Nr. 138).
Spauda pasakojo, kad prieš pat nelaimę Matulka buvo nusprendęs atsisakyti motociklininko gyvenimo. Pardavęs savo motociklą, notarui jis pasakė: „Tai mat, pone notare, nuo mirties išsigelbėjau. Tegul kiti dabar mušasi...“ Tačiau naujasis motociklo savininkas – draudimo agentas, dar nemokėjo juo važiuoti ir paprašė Matulkos jį pavežėti į provinciją sudaryti skubios draudimo sutarties. Matulka sutiko.
1931 m. birželio 20 d., važiuojant pro Garliavą, įvyko nelaimė. Laikraščių duomenimis, važiuojant maždaug 35–40 km/val. greičiu, sprogo užpakalinė motociklo padanga. Manoma, kad išsigandęs keleivis, šokdamas nuo motociklo, išmušė jį iš pusiausvyros. Motociklas apvirto, o sunkiai sužeistas Matulka buvo nugabentas į ligoninę. Kitą dieną, birželio 21-ąją, jis mirė.
Taigi Vladas Matulka nebuvo atsitiktinis Vasiliausko bendrakeleivis. Jis buvo aktyvus tarpukario Lietuvos motociklininkas, dalyvavęs tiek tolimose kelionėse, tiek motociklų sporto gyvenime. Jo pavardė vėlesnėje spaudoje minima rečiau, tačiau archyviniai šaltiniai leidžia sugrąžinti jam deramą vietą 1928 m. Europos žygio istorijoje.
9. Granitas išsaugo vardą, o archyviniai dokumentai sugrąžina žmogaus gyvenimą
1928 m. Jono Vasiliausko ir Vlado Matulkos kelionė buvo vienas ankstyvesnių žinomų Lietuvos motociklininkų tarptautinių žygių. Ji įdomi ne tik dėl įveikto atstumo ar pasirinktos technikos, bet ir dėl tarpukario Lietuvos žmonių domėjimosi technikos naujovėmis bei galimybe pažinti Europą.
Tačiau Jono Vasiliausko istorija neapsiriboja motociklu. 1919 m., būdamas paaugliu, jis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1923 m. prisidėjo prie Klaipėdos krašto sukilimo, o vėliau pasirinko meno kelią – tapo Valstybės teatro baleto artistu.
Nepaisant to, šiandien Jonas Vasiliauskas Biržuose nėra plačiai žinomas nei kaip Nepriklausomybės kovų dalyvis, nei kaip Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, nei kaip baleto artistas ar motociklininkas keliautojas. Jo pavardė likusi istoriniuose dokumentuose, tačiau platesnėje vietos atmintyje ši asmenybė beveik nefigūruoja.
Nors, tam tikra prasme, jo atminimas vis dėlto išliko – Jono Vasiliausko vardas ir pavardė įrašyti 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Biržų valsčiaus Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams skirtoje atminimo lentoje, esančioje Biržuose, prie Nepriklausomybės paminklo. Tačiau šiandien žinomas tik vienas jo gyvenimo epizodas – savanorio kelias, o kitos veiklos sritys dar laukia platesnio įvertinimo.
Išlikę laikraščių pranešimai ir archyviniai dokumentai leidžia šį paveikslą papildyti. Jie parodo Joną Vasiliauską kaip žmogų, kurio gyvenime susipynė valstybės kūrimas, kultūra ir technikos naujovės.
Todėl 1928 m. kelionė motociklu svarbi ne tik kaip vienas ankstyvųjų Lietuvos motociklininkų žygių. Ji leidžia iš naujo atrasti žmogų, kurio vardas išliko istorijos šaltiniuose, tačiau kurio gyvenimo istorija iki šiol dar nebuvo papasakota.
Egidijus Einoris
Kopijuoti ir dalintis be autoriaus sutikimo - draudžiama
1928 m. liepos 15 d. „Biržų žinios“ (Nr. 15) paskelbė trumpą žinutę: „7000 kilometrų keliautojas biržietis J. Vasiliauskas liepos m. 13 d., apvažiavęs Vokietiją, Vengriją, atvyko motociklu į Biržus ir tęsia kelionę per Latviją ir Estiją.“
Praėjus beveik šimtmečiui, ši kelių eilučių žinutė tapo atspirties tašku atkuriant iki šiol mažai žinomą 1928 m. Jono Vasiliausko ir Vlado Matulkos kelionę po Europą.
Šis žygis įdomus ir tuo, kad įvyko beveik metais anksčiau nei garsioji Antano Poškos ir Mato Šalčiaus ekspedicija motociklu į Indiją, prasidėjusi 1929 m. Tai leidžia teigti, kad lietuvių motociklininkų susidomėjimas tolimomis tarptautinėmis kelionėmis prasidėjo dar iki jos.
Sugretinus tarpukario spaudos pranešimus ir archyvinius dokumentus, galima gana išsamiai rekonstruoti šį 1928 m. žygį.
- Biržietis Vasiliauskas - keliautojas motociklu. Biržų žinios - 1928 m. liepos 15 d
2. Kas buvo Jonas Vasiliauskas?
1969 m. JAV lietuvių laikraštyje „Dirva“ (Nr. 35) paskelbtame nekrologe, remiantis „Lietuvių enciklopedijos“ XXXIII tomo duomenimis, nurodoma, kad Jonas Vasiliauskas gimė 1905 m. rugpjūčio 3 d. Biržuose.
1919 m. jis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo Nepriklausomybės kovose Biržų, Pušaloto bei Joniškio apylinkėse. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime.
1925–1928 m. Vasiliauskas studijavo Valstybės teatro baleto studijoje, o nuo 1928 iki 1944 m. dirbo šiame teatre baleto artistu bei teatrinių renginių organizatoriumi. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Bostone. Mirė 1969 m. balandžio 27 d.
- Jonas Vasiliauskas - nekrologas. Išeivijos laikraštis DIRVA - Gegužės 2 d. 1969 Nr. 35
Archyviniai dokumentai rodo, kad motociklais jis domėjosi dar anksčiau. 1925 m. Biržų apskrities viršininko kontoroje Vasiliauskas įregistravo amerikietišką motociklą „Evans“.
Vėliau motociklas dingo iš apskaitos. Pradėjus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad Vasiliauskas jį buvo padovanojęs savo svainiui – kapitonui Viliui Koškuliui, kariškiui – tuo metu tarnavusiam Klaipėdoje. Tai patvirtina išlikęs policijos patikrinimo protokolas, kurį pasirašė keliautojo tėvas, taip pat Jonas Vasiliauskas. Šis dokumentas svarbus ir tuo, kad padeda susieti 1928 m. spaudoje minimą motociklininką su konkrečiu Biržų apskrities gyventoju.
- Jonas Vasiliauskas baleto solistas - iš žurnalo Meno dienos – 1936 m. Nr. 20
3. Vasiliauskų šeima: tarp verslo ir technikos naujovių
Papildomos archyvinių šaltinių paieškos leido nustatyti dar vieną reikšmingą aplinkybę: motociklininkas Jonas Vasiliauskas buvo gerai žinomo tarpukario Biržų verslininko, automobilisto ir kino teatro „Žvaigždė" savininko Vaitiekaus Vasiliausko brolis.
Brolių gyvenimo ir veiklos keliai susikirto toje pačioje vietoje – Rotušės g. 12. Čia buvo registruotas Jono motociklas „Evans“, o šalia veikė Vaitiekaus įkurtas pirmasis Biržų kino teatras „Žvaigždė“. Vaitiekus taip pat valdė garinę dirbtuvę ir plėtojo kitus su technika susijusius verslus. Ši aplinkybė leidžia Jono Vasiliausko istoriją matyti platesniame Biržų modernėjimo kontekste. Galima manyti, kad šeimos aplinka turėjo įtakos jo domėjimuisi technika ir transportu.
- Valstybės teatro artistai - fubolo komanda. Jonas Vasiliauskas stovi 4-as iš kairės. Kauno miesto muziejaus nuotrauka
4. Kelionės pradžia ir pakeisti planai
1928 m. liepos pradžioje Jonas Vasiliauskas ir Vladas Matulka išvyko į kelionę po Europą. Iš tikrųjų kelionė turėjo prasidėti gerokai anksčiau – birželio 15 d., tačiau dėl nenumatytų aplinkybių išvykimas atidėtas. Apie patį žygį pirmasis pranešė „Lietuvos žinios“. Liepos 9 d. laikraštis rašė, kad motociklininkai liepos 2 d. išvyko į kelionę, o liepos 6 d. jau pasiekė Berlyną. „Lietuvos aidas“ (Nr. 140) nurodė kitą datą – liepos 3 d., o vėlesnės „Lietuvos žinios“ – dar kitą, liepos 1-ąją. Tad tikslios išvykimo dienos nustatyti šiandien nepavyksta.
Iš pradžių buvo planuojama 8000 kilometrų kelionė per Berlyną, Miuncheną, Paryžių, Barseloną, Romą ir Vieną. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, faktinis maršrutas vedė iš Kauno per Eitkūnus, Karaliaučių, Berlyną, Drezdeną, Prahą į Milaną. Iš Italijos motociklininkai į Lietuvą grįžo per Berlyną, Marienburgą ir Eitkūnus. Toliau, keliaudami per Lietuvą, Latviją bei Estiją, pasiekė Taliną. Iš ten grįžo į Kauną.
Taigi vietoje planuoto didžiojo žygio per Vakarų ir Pietų Europą dėl lėšų stygiaus buvo pasirinktas trumpesnis maršrutas, apėmęs Vokietiją, Čekoslovakiją, Italiją, Latviją ir Estiją.
- Du sportininkai-motociklistai V. Matulka ir J. Vasiliauskas. Žurnalas Mūsų dienos - 1928 m. Nr.10
5. 7000, 8000 ar 5000 kilometrų?
Sugrįžę į Lietuvą, Vasiliauskas ir Matulka užsuko į Biržus. Liepos 15 d. „Biržų žinios“ pranešė, kad Vasiliauskas, apvažiavęs Vokietiją ir Vengriją, tęsia kelionę per Latviją ir Estiją. Tačiau Vengrija čia minima klaidingai – motociklininkai lankėsi Italijoje, o ne Vengrijoje. Tai pareiškė Vasiliauskas, duodamas Rygoje interviu Latvijos spaudai. Liepos 24 d. šį interviu perspausdino „Lietuvos aidas“, nurodydamas, kad motociklininkai jau buvo aplankę Berlyną, Drezdeną ir Prahą bei nuvažiavę apie 3800 kilometrų.
Spaudoje tuo metu pasirodė ir 7000 bei 8000 kilometrų skaičiai. Šią painiavą iš dalies išsprendžia liepos 27 d. „Lietuvos aido“ (Nr. 143) pranešimas: „...Kaunan grįžo motociklistai, baleto šokėjas J. Vasiliauskas ir Matulka. Jie apvažiavo Vokietiją, Čekoslovakiją, Latviją, Estiją ir grįžo į Kauną. Per 24 dienas jie padarė 5000 km kelio.“ Tą patį faktinį atstumą patvirtina ir kitas 1928 m. šaltinis – JAV lietuvių laikraštis „Tėvynė“ (Nr. 35), paskelbęs, kad Vasiliauskas ir Matulka per 24 dienas apvažiavo Vokietiją, Čekoslovakiją, Latviją bei Estiją ir įveikė 5000 kilometrų.
Todėl faktiškai kelionėje buvo įveikta tik apie 5000 kilometrų, o 7000–8000 kilometrų skaičiai buvo susiję su pradiniu planu ir preliminariais skaičiavimais.
- J. Vasiliauskas kairėje ir V. Matulka grįžę iš kelionės po vakarų Europą. Dienraštis Lietuvos žinios - 1928.07.30
6. Keliautojų motociklai ir kasdienybė kelyje
Tiksliausią ir išsamiausią informaciją apie kelionę pateikė 1928 m. liepos 30 d. dienraštis „Lietuvos žinios" (Nr. 166), paskelbęs iš kelionės sugrįžusių motociklininkų Jono Vasiliausko ir Vlado Matulkos pasakojimą. Šis straipsnis vertingas ne tik dėl kelionės aplinkybių, bet ir dėl pateiktų techninių duomenų apie naudotus motociklus. Taigi dienraštis nurodė, kad Jonas Vasiliauskas keliavo 6 PS galios „Douglas“, o Vladas Matulka vairavo 10 PS galios „Harley-Davidson“ (PS vokiškai – Pferdestärke – arklio jėgos).
Konkrečių motociklų modelių laikraštis nenurodo, bet pagal galią galima tikėtis, kad Vasiliausko „Douglas“ buvo apie 600 cm³, o Matulkos „Harley-Davidson“ motociklas galėjo būti 1000 cm³ darbinio tūrio varikliu. Tačiau tai lieka tik prielaidomis, nes tikslių gamyklinių ar registracijos duomenų kol kas nerasta.
„Lietuvos žinios“ taip pat mini Kaune veikusius šių motociklų pardavėjus – „Harley-Davidson“ atstovavo Frumkinas, „Douglas“ – Valdenbergas. Iš laikraščio užuominų galima manyti, kad tokia kelionė buvo naudinga šių motociklų pardavėjų reklamai, tačiau dokumentų, patvirtinančių kelionės rėmimą, nėra.
Iš keliautojų pasakojimo paaiškėja ir dar viena įdomi kelionės detalė. Išvykę iš Kauno ir pasiekę Lietuvos–Vokietijos pasienį ties Eitkūnais, motociklininkai nusprendė taupyti degalus ir kelionės išlaidas. Todėl Jono Vasiliausko motociklas „Douglas“ buvo paliktas Eitkūnuose, o tolesnė kelionė po Europą tęsta vienu – galingesniu – Vlado Matulkos „Harley-Davidson“ motociklu.
Po kiekvienų maždaug 100 nuvažiuotų kilometrų motociklininkai keisdavosi vairuotojo vietomis. Keliauta vidutiniškai 80–90 km/val. greičiu. 1928 metų vasara buvo labai karšta, todėl dažniausiai važiuota anksti rytais, o per dieną buvo įveikiama apie 350–400 kilometrų. Pasak pačių keliautojų, per visą žygį rimtesnių techninių gedimų nepasitaikė.
Kelionėje netrūko ir įdomių susitikimų. Karaliaučiuje lietuvius priėmė vietos motociklininkų klubas, prie Berlyno juos pasitiko vokiečių motociklininkai ir Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Vaclovas Sidzikauskas. O atvykus į Prahą, J. Vasiliauskas netgi dalyvavo tarptautinėse motociklų varžybose.
Toliau keliautojai planavo vykti Austrijos kryptimi, tačiau prie sienos susidūrė su finansiniais sunkumais – neturėdami pakankamos pinigų sumos užstatui už motociklą, jie buvo priversti atsisakyti šio kelionės etapo. Vietoje to per Drezdeną keliautojai pasiekė Milaną, kur buvo sutikti vietos motociklininkų ir spaudos atstovų. Trumpai pabuvę Italijoje, Vasiliauskas ir Matulka per Berlyną bei Marienburgą (dab. Malborką) grįžo į Eitkūnus, pasiėmė paliktąjį „Douglas“ motociklą ir toliau tęsė kelionę per Baltijos šalis.
7. Kelionės tikslas – patirtis būsimoms ekspedicijoms
Pasak pačių keliautojų, žygis buvo ne tik asmeninis išbandymas. Vienas svarbiausių jo tikslų buvo sukaupti patirties būsimai didesnei Lietuvos motociklininkų kelionei po Europą.
1928 m. tarptautinė kelionė motociklu buvo sudėtingas techninis ir organizacinis išbandymas. Reikėjo įveikti skirtingų šalių kelius, pasienio formalumus, pasirūpinti degalais bei motociklų priežiūra, užmegzti ryšius su kitų šalių motociklininkais.
Vasiliausko ir Matulkos žygis parodė, kad Lietuvos motociklininkai jau buvo pasirengę leistis į ilgus tarptautinius maršrutus ir įsilieti į platesnį Europos motociklų gyvenimą.
Nors planuotas 8000 kilometrų žygis buvo sutrumpintas, faktiškai įveikti apie 5000 kilometrų tuo metu buvo reikšmingas pasiekimas.
- Matulkos tragiška mirtis. Dienraštis Lietuvos žinios - 1931m. Birželio 22 d
8. Vladas Matulka – primirštas kelionės bendražygis
Atkuriant šią istoriją svarbu nepamiršti ir antrojo kelionės dalyvio – Vlado Matulkos. Pirmuosiuose 1928 m. pranešimuose jo pavardė minima kartu su Vasiliausku, tačiau vėliau spauda vis dažniau rašė tik apie pastarąjį, ypač pabrėždama jo, kaip baleto artisto, profesiją. Vis dėlto šaltiniai aiškiai patvirtina, kad visą 5000 kilometrų kelionę įveikė abu motociklininkai.
Po kelionės Vladas Matulka ir toliau aktyviai dalyvavo Lietuvos motociklininkų gyvenime. Tai patvirtina 1928 m. rugpjūčio 4 d. „Lietuvos žinių“ publikacija apie didelę motociklų avariją pakeliui į Klaipėdą, kur rugpjūčio 4–5 d. buvo rengiamos motociklų varžybos. Kauno motociklininkai, kartu su vokiečių motociklistais važiuodami nuo Tilžės Klaipėdos link, prie geležinkelio pervažos nepastebėjo nuleisto šlagbaumo. Pirmieji motociklininkai atsitrenkė į užtvarą, o ant jų užvirto dar apie dvidešimt iš paskos važiavusių motociklininkų. Labiausiai nukentėjo pirmieji važiavę motociklininkai – Vladas Matulka ir studentas Jonikas. Matulkai buvo sužeistos kojos, o sudužusių akinių stiklai sužeidė veidą.
Tai buvo tik viena iš kelių avarijų, kurias Matulkai teko patirti važiuojant motociklu. Apie jo tragišką žūtį po trejų metų pranešė dienraščiai „Lietuvos aidas“ (1931 m., Nr. 137) ir „Lietuvos žinios“ (1931 m., Nr. 138).
Spauda pasakojo, kad prieš pat nelaimę Matulka buvo nusprendęs atsisakyti motociklininko gyvenimo. Pardavęs savo motociklą, notarui jis pasakė: „Tai mat, pone notare, nuo mirties išsigelbėjau. Tegul kiti dabar mušasi...“ Tačiau naujasis motociklo savininkas – draudimo agentas, dar nemokėjo juo važiuoti ir paprašė Matulkos jį pavežėti į provinciją sudaryti skubios draudimo sutarties. Matulka sutiko.
1931 m. birželio 20 d., važiuojant pro Garliavą, įvyko nelaimė. Laikraščių duomenimis, važiuojant maždaug 35–40 km/val. greičiu, sprogo užpakalinė motociklo padanga. Manoma, kad išsigandęs keleivis, šokdamas nuo motociklo, išmušė jį iš pusiausvyros. Motociklas apvirto, o sunkiai sužeistas Matulka buvo nugabentas į ligoninę. Kitą dieną, birželio 21-ąją, jis mirė.
Taigi Vladas Matulka nebuvo atsitiktinis Vasiliausko bendrakeleivis. Jis buvo aktyvus tarpukario Lietuvos motociklininkas, dalyvavęs tiek tolimose kelionėse, tiek motociklų sporto gyvenime. Jo pavardė vėlesnėje spaudoje minima rečiau, tačiau archyviniai šaltiniai leidžia sugrąžinti jam deramą vietą 1928 m. Europos žygio istorijoje.
- Vasiliauskas Jonas - Biržų valsčiaus Nepriklausomybės kovų savanorių atminimo lentoje
9. Granitas išsaugo vardą, o archyviniai dokumentai sugrąžina žmogaus gyvenimą
1928 m. Jono Vasiliausko ir Vlado Matulkos kelionė buvo vienas ankstyvesnių žinomų Lietuvos motociklininkų tarptautinių žygių. Ji įdomi ne tik dėl įveikto atstumo ar pasirinktos technikos, bet ir dėl tarpukario Lietuvos žmonių domėjimosi technikos naujovėmis bei galimybe pažinti Europą.
Tačiau Jono Vasiliausko istorija neapsiriboja motociklu. 1919 m., būdamas paaugliu, jis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1923 m. prisidėjo prie Klaipėdos krašto sukilimo, o vėliau pasirinko meno kelią – tapo Valstybės teatro baleto artistu.
Nepaisant to, šiandien Jonas Vasiliauskas Biržuose nėra plačiai žinomas nei kaip Nepriklausomybės kovų dalyvis, nei kaip Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, nei kaip baleto artistas ar motociklininkas keliautojas. Jo pavardė likusi istoriniuose dokumentuose, tačiau platesnėje vietos atmintyje ši asmenybė beveik nefigūruoja.
Nors, tam tikra prasme, jo atminimas vis dėlto išliko – Jono Vasiliausko vardas ir pavardė įrašyti 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Biržų valsčiaus Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams skirtoje atminimo lentoje, esančioje Biržuose, prie Nepriklausomybės paminklo. Tačiau šiandien žinomas tik vienas jo gyvenimo epizodas – savanorio kelias, o kitos veiklos sritys dar laukia platesnio įvertinimo.
Išlikę laikraščių pranešimai ir archyviniai dokumentai leidžia šį paveikslą papildyti. Jie parodo Joną Vasiliauską kaip žmogų, kurio gyvenime susipynė valstybės kūrimas, kultūra ir technikos naujovės.
Todėl 1928 m. kelionė motociklu svarbi ne tik kaip vienas ankstyvųjų Lietuvos motociklininkų žygių. Ji leidžia iš naujo atrasti žmogų, kurio vardas išliko istorijos šaltiniuose, tačiau kurio gyvenimo istorija iki šiol dar nebuvo papasakota.
Egidijus Einoris
Kopijuoti ir dalintis be autoriaus sutikimo - draudžiama
TARPUKARIO MOTOCIKLISTAI: PRIEŠ POŠKĄ IR ŠALČIŲ
Įdomi medžiaga surinkta. Dėkui už rimtą darbą
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra