Kad jau į 15min nepakliuvau, pats parašysiu...
Vasaros vidurys, penktadienis, Vilnius, Kauno gatvė, važiuoju sau neskubėdamas po darbų namo. Prieš mane per kelis šimtus metrų nei vienos mašinos, už manęs irgi arti nieko nėra... Atrtėju prie sankryžos su Vytenio gatve - matau, priešai lėtai juda raudonas Sharan'as. Įjungęs kairį posūkį. Pasižiūriu, gerai pasižiūriu - vos slenka -aha, laukia, kol pravažiuosiu. Apsidairau į dešinę, ar niekas nebandys per žalią rodyklę išlįsti, po to į priekį - kaip ten su eile prieš šviesoforą sekančioje sankryžoje... Ir tada periferija matau į mane artėjantį didelį priekinį stiklą... Smūgis į šoną, lygtai su alkūne į kapotą pasiremiu, po to vaizdas kaip kaleidoskopas prasisuka ir matau, kad nosimi (t.y. šalmo stiklu) ariu asfaltą...Paguliu kelias sekundes, system check - galva yra, rankos yra, kojos yra - aha, vieną skaudą. Atsisėdu, pakrutinu, lygtai viename gabale. Pribėga žmogus su motociklisto pirštinėmis klausia, kas kaip - sakau, lygtai gyvas - žiūriu į mocą - guli per kelis metrus - sakau, gerai būtų pakelti... Na, jei koja atrodo kaip gera, bandau atsistoti - lygtai gaunasi. Skauda nelabai gerai - bet jei stoviu, tai jau pliusas. Pajudinu į šonus - ar nesulinks dėl trūkusių raiščių (yra patirties...) - lygtai laikosi. Priklibinkščiuoju prie moco, kurį kolega jau spėjo pakelti, išjungiu degimą... Savijauta darosi šiaip sau, manęs klausia (tas pats geras žmogus) - ar kviesti policiją ir greitąją - sakau, taip, reikia. Na o toliau policija, greitoji, draugas, kuris likusius 1,5km iki parkingo mocą nustūmė (antifrizas bėgo), rentgenas, lūžių nesimato, koja 2x storesnė už gerą, 4 dienos ne tokios ir blogos, po to savaitė neišlipant iš lovos, 4 savaitės biuletenio, antras mėnuo šlubavimo, parodymai policijoje, automobilio vairuotojo paaiškinimas, kad kai tik mane pamatė, taip ir sustojo, ir jau tada aš į jį atsitrenkiau, kolegos motociklisto parodymai, kad vis dėlto numušė, mocas normaliai remontuojant greičiausiai nurašymui...
Taigi, norėjau padėkoti kolegai motociklistui (pagal šalmą, jei gerai atsimenu link enduro) Giedriui Mickevičiui, už visokeriopą pagalbą ir liudininko parodymus. Neturiu kontaktų, tai jei atsiras kas pažįstantis Giedrių, prašau, perduokit padėką.
O automobilio vairuotojui geriau nieko nelinkėsiu - o jei išsipildys...